Biblijos pasakojimas apie didįjį tvaną, paskandinusį visą pasaulį, pateiktas Pradžios knygoje (6-9).

Kai Dievas nusprendė dėl žmonijos nuodėmių sunaikinti savo kūriniją, tik Nojus buvo išgelbėtas, nes jis buvo doras žmogus. Dievas jam smulkiai nurodė, kaip pasistatyti laivą, kuris atrodytų labai panašus į ilgą namą su dvišlaičiu stogu ir daugybe kambarėlių. Prapliupus lietums, Nojus suvedė vidun savo šeimą ir po porą visų žemės gyvūnų.

Liūtis truko, kol buvo apsemta visa žemės sausuma; tačiau galų gale liovėsi liję ir potvynio  vandenys pradėjo slūgti. Nojaus laivas sustojo ant Ararato kalno, ir Nojus išleido paukščių, kad išžvalgytų, ar saugu išlipti iš laivo. Iš pradžių išleido varną, paskui tris kartus siuntė balandį. Kai paskutinis negrįžo, Nojus suprato, kad žemė džiūsta ir galima išlipti iš laivo. Kai visi nužengė ant sausos žemės, jis pirmiausia paaukojo deginamąją auką. Dievas priėmė ą ir nutarė daugiau niekad nepasmerkti pasaulio pražūčiai už žmonijos nuodėmes. Jis sudarė su Nojumi sandorą ir tarė jam: “Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę” (Pradžios). Žmonių globai Dievas atidavė visus gyvus žemės padarus ir kaip šios sandoros ženklą padėjo į dangų vaivorykštę.

Nojaus laivo paieškos

Nuo senovės žmonės žvelgdavo į vieną ar kitą viršukalnę kaip galimą Nojaus laivo sustojimo vietą. Naujausiais laikais daugelis ekspedicijų ieškojo jo liekanų, o Artimuosiuose rytuose yra iš ko  pasirinkti: čia daugybė kalnų. Vienas iš jų, Pir Omar Gudrunas, praeityje vadintas Nisiro kalnu, yra šalia Kirkuko miesto Irake (senovės Mesopotamija), į rytus nuo senosios asirų tėvynės Zagro kalnuose. Kita mėgstama paieškų vietovė – Tauro kalnai į rytus nuo Vano ežero, esančio Armėnijos kalnyne. Asirijos imperijos laikais (apytikriai IX-VII a. pr. Kr.) tai buvo Urartu karalystė (atkreipkite dėmesį, kad šis vardas panašus į Ararato pavadinimą).

Kartkartėmis ekspedicijos, ieškančios Nojaus laivo pėdsakų, apsilanko Masio kalne, aukščiausioje Tauro kalnų viršūnėje, taip pat Kurdų kalnuose į pietryčius nuo Vano ežero. Tačiau, nepaisant pavienių optimizmo šuorų, Nojaus laivo paslapties nepavyko atskleisti. Ir nenuostabu, nes Nojaus istorija pradžios knygoje išdėstyta anaiptol ne istoriniais terminais. Ji greičiau mitologinio pobūdžio. Joje išsaugotas ankstyvasis paprastas Dievo, dar tiesiogiai kalbančio su savo garbintojais, įvaizdis. Iš tikrųjų, Jis atvaizduotas kaip Vienas ir Visagalis, tačiau ir šiek tiek žmogiško būdo, šiek tiek panašus į kitus to meto Artimųjų Rytų tautų dievus.