DIDŽIULIS ČANČANO rūmų kompleksus statydinosi Čimoro (Čimu), didžios Peru karalystės, gyvavusios X-XV a., valdovai. Tai įžymiausi šios rūšies statiniai Pietų Amerikoje.
Čan čanas pradėtas statyti apie 900 m., o apie 1350 m. miestas jau klestėjo, kaip didžiausios karalystės, viešpatavusios Peru pakrantėje prieš iškylant inkams, centras. Jo griuvėsiai driekiasi dykumoje netoli Ramiojo vandenyno, šalia dabartinio Truchilijo Močės slėnyje. Centrinėje Čan čano dalyje išsidėstę monumentalūs stačiakampiai statiniai, vadinami tvirtovėmis (ciudadelas). Jie užėmė 6 kv. km plotą, juose gyveno paskesnieji Čimu karaliai, jų šeimos ir pavaldiniai, čia buvo valdžios būstinė ir Čimoro gėrybių paskirstymo centrai.
Miestas buvo išsiplėtęs apytikriai 20 kv. km teritorijoje, tačiau ne visa ji buvo užimta vienu metu. Tarp didžiųjų “tvirtovių” buvo išsibarstę mažesnių kilmingųjų gyvenamieji namai ir moumentalios laiptuotos piramidės (huakos), arba pilkapiai, iš plaušaplyčių. Be to, kaiminystėje buvo maži namai iš supintų nendrių, didelės kapinės ir įdubę laukai – daržai, iškasti – žemiau slėnio dugno, kad būtų drekinami gruntinio vandens. Virš “tvirtovių” iškilę penki paminkliniai kauburiai, tikriausiai šventyklos. Šiandien beveik visas miestas virtęs griuvėsiais, molinių plytų sienos aptirpusios nuo Ninjo liūčių, o laidojimo pakylos išplėstos.
Rūmų kompleksai
Čan čano rūmų kompleksai orientuoti šiaurės-pietų kryptimi, juos supa įspūdingos, ant akmeninių pamatų sumūrytos nedegtų plytų sienos, kai kurios net 9 m aukščio. Jos patikimai atitvėrė Čimu diduomenę nuo liaudies. “Tvirtovės” skiriasi vidaus sandara, tačiau įprastinė vėlyvojo laikotarpio “tvirtovė” buvo dalijama į tris skyrius: šiaurinį, vidurinį ir pietinį. Jų dydžio – didžiausias 20 530 kv. m ploto – arba kambarių skaičiaus nevienodumas galbūt atspindi Čimu karalių turtų didėjimą ir mažėjimą.
Į rūmų aptvarą buvo patenkama iš šiaurės pusės pro vienintelius vartus, abipus jų nišose stovėjo po išdažytą medinę žmogaus figūrą. Už vartų buvo didžiulis kiemas su žemais suolais pakraščiuose ir plačia žema pakyla, į kurią iš pietų pusės vedė rampa. Kiemo sienos buvo išpuoštos plaušaplyčių frizais su geometriniais raštais ir paukščių, žuvų bei mitinių būtybių figūromis. Iš šio kiemo, kuris, regis, buvo viešiausias, koridoriai vedė į U formos statinius, vadinamus audiencijomis; tai tikriausiai buvo administracinės ir diduomenės gyvenamosios patalpos. Kai kurios audiencijos, matyt, kontroliavo kelią į kiemus su sandėliais, o kitos atliko administracines funkcijas.
Centrinėje dalyje taip pat buvo kiemų, audiencijų ir sandėlių, tačiau svarbiausia vieta buvo laidojimo pakyla. Didingos sienos apjuosta plaušaplyčių pakyla buvo išvarpyta kapų. Vidury įrengta I formos patalpa buvo Čimu karaliaus kapo rūsys. Ataskaitos, rastos tarp gausių kolonijinių turtų dokumentų, ir archeologiniai kasinėjimai bent kiek parodo, kokie turtai kadaise galėjo būti sudėti į šias laidojimo pakylas: dailūs keramikos dirbiniai, audiniai, audimo įrankiai, medžio drožiniai ir metalo dirbiniai, taip pat griaučiai tarnų, galbūt rituališkai paaukotų, kad lydėtų Čimu karalių į pomirtinį gyvenimą.
Čimu valdovų mumijas reguliariai išnešdavo iš laidojimo kambarių ir iškilmingai apdovanodavo. Vieną tokią ceremoniją galbūt pailiustruoja mažas architektūrinis modelis, vaizduojantis aptvarą, panašų į tuos, kurie supa Čan čano laidojimo pakylas. Rampas ir mumijas supantis aptvaras išpuoštas mažytėmis medinėmis muzikantų ir valdininkų figūrėlėmis. Galimas daiktas, jog čia pavaizduota karalių kapų rūsių atidarymo ir aukų karaliams protėviams, palaidotiems viename iš Čan čano rūmų kompleksų, papildymo ceremonija.