Didžiojo Ramzio II šventykla Abu Simbelyje yra įspūdingiausias ir geriausiai žinomas iš visų Egipto archeologinių paminklų. Išskyrus išorinio kiemo sienas ir mažą Saulės šventyklėlę, visa šventykla iškalta iš vientisos uolos. Atokumo ir tvirtumo dėka statinys gerai išsilaikė nepaisant dramatiškų gelbėjimo darbų, kuriuos teko atlikti kylant Asuano užtvankos vandenims. Beveik visą šventyklos fasadą užima keturios milžiniškos, apie 22 m aukščio, sėdinčio karaliaus statulos, o tarp jų iškirsta anga veda giliai uoloje išskobtus vidinius kambarius.
Šventyklos statyba
Šventykla pradėta statyti Ramzio II ilgio valdymo pradžioje, o baigta maždaug po 24 metų (apie 1265 pr. Kr.) Pašvęsta trims pagrindiniams valstybiniams Egipto dievams: Amonui Ra, Ptahui, Ra Horachčiui ir pačiam Ramziui, kuris čia buvo sudievintas ir visą jo amžių garbintas. Daugelyje skulptūrinių raižinių pavaizduotos istorinės scenos, primenančios Ramzio kovas Sirijoje, Libijoje ir Nubijoje, kitos scenos rodo jo pagarbą dievams. Apie 120 m į šiaurryčius stovi mažesnė uoloje iškirsta šventykla. Ji – Didžiosios šventyklos amžininkė ir skirta deivei Hator bei mylimiausiai Ramzio žmonai Nefertati.
Šventykla stovi Nubijoje, už tradicinės pietų Egipto sienos, tačiau srityje, kurią šiuo metu valdo Egiptas. Ši vietovė tikriausiai buvo pasirinkta todėl, kad uolienos paviršius be įskilimų ir toks smiltainis labai tinka paminklui iškalti. Šventykla orientuota į kylančią saulę, o du kartus per metus, vasarį ir spalį, saulės šviesa prasiskverbia tiesiog į vidinę šventovę ir apšviečia užpakalinėje sienoje iškaltas kulto statulas. Ekspertai nesutaria, ar šis apšvietimas tyčia suplanuotas, bet jeigu taip buvo, tai pasirenkant vietą reikėjo atsižvelgti ir į pradinę priekinės uolos sienos kryptį.
Beveik neliko rašytinių duomenų apie šventyklos statyba, tačiau šiek tiek informacijos galima gauti iš paties statinio. Šventykla turėjo būti nepaprastai kruopščiai suplanuota, iš anksto apskaičiuoti kambarių matmenys bei kolonų padėtys, nes klaidas būtų buvę sunku ištaisyti. Tikriausiai akmentašiai apytikriai iškirto kolosus pagal braižytojų nurodytus matmenis ir išskobė vidaus patalpas panašiai, kaip buvo daromi kapai Karalių slėnyje. Reikėjo didelės įgudusių skulptorių grupės, kad atliktų fasado apdailą ir galutinai suformuotų milžiniškas statulas. Šventyklos viduje kita grupė turėjo apdailinti ir ištinkuoti sienas, užpildydama uolos plyšius. Taip paruoštuose paviršiuose kvalifikuoti piešėjai piešė puošinius, o skulptoriai iškalė reljefus. Apdaila buvo baigiama ryškiaspalviais dažais. Dauguma reljefų iš tikro gana grubūs, tačiau akį traukia scenų gyvumas.
Restauravimas ir konservavimas
Atrodo, didžiausia matoma žala šventyklai padaryta vos ją pastačius. Viršutinė antro koloso dalis nugriuvo per žemės drebėjimą praėjus gal 10 metų po šventyklos užbaigimo ir niekad nebuvo atstatyta. Kitus, mažesnius to paties žemės drebėjimo padarinius ištaisė karaliaus valdiniai: jų pataisymai iki šiol matomi po trečiosios figūros ranka ir šventyklos viduje.
Praeito amžiaus 7-ą dešimtmetį Abu Simbelis buvo įtrauktas į UNESCO organizuotos Nubijos paminklų, kuriems kėlė grėsmę Asuano užtvanka, gelbėjimo programą. 1964-68 m. abidvi Abu Simbelio šventyklos buvo išardytos ir vėl surinktos 65 m aukščiau ankstesnės jų vietos. Kadangi šventyklos buvo iškirstos iš vientisos uolos, jas teko supjaustyti į įmanomus kilnoti gabalus: Didžioji šventykla į 807 stambius luitus sveriančius vidutiniškai po 20 tonų. Šie luitai buvo iš naujo surinkti ant sustiprintų betoninių griaučių, įrengtų dirbtinėje kalvoje. Visas šis darbas kainavo apie 40 mln. Jav doleriu.