Karnako šventyklos

KARNAKAS BUVO Naujosios Egipto karalystės religinis centras, o jo didžiuliai griuvėsiai užima daugiau kaip 1,5 x 0,8 km plotą tiesiog į šiaurę nuo dabartinio Luksoro. Tai ištisas šventyklų, pagalbinių kulto statinių, sandėlių, tarnybinių kvartalų, dirbtuvių, sodų ir eisenų kelių, sugrupuotų trijuose aptvaruose ir aplink juos, kompleksas. Centrinė teritorija yra svarbiausia, nes čia  stovėjo Amono Ra, Egipto valstybinio dievo nuo Vidurinės karalystės laikų , kulto centras. Amono Ra aptvaras yra didžiulis trapecinis statinys, kurio kiekvienas šonas turi apie pusę kilometro ilgio.

Pagrindinė šventykla nebuvo vienas statybos projektas: kiekvieno karaliaus nerašyta pareiga buvo pastatyti dievams šventyklų arba jas pagražinti, o kadangi Amono Ra buvo toks svarbus, dauguma karalių Karnake šen ten paliko savo ženklų. Buvusi maža Vidurinės karalystės šventykla sparčiai plėtėsi; aplink ją buvo statomi vartai su pilonais, salės su kolonomis ir pagalbinės šventyklos, viskas puošiama reljefai, statulomis ir obeliskais. Tikriausiai didžiumą 2000 metų laikotarpio, kurį šventykla buvo naudojama, joje nesiliovė statybos: dar statant pagrindinius pilonų vartus, šventykla buvo apleista, taigi net dabar į ją įeinama per neužbaigtą fasadą. Šiandieną apgriuvusios šventyklos teikia aibę informacijos apie senovės egiptiečių naudotus atskirų akmens statinių statybos būdus.

Statybos būdai

Statydami didelius pastatus, egiptiečiai laikėsi tokio proncipo: iš didžiulių akmens luitų mūrydavo masyvias sienas, kolonas ir tokius vientisus akmeninius elementus kaip pilonai. Net dar didesni luitai buvo naudojami architravams ir stogo perdangoms: kolonas reikėjo išdėstyti arti viena kitos, nes akmeniniais blokais galima perdengti labai siaurą tarpą. Todėl konstrukcijų sukibimą iš esmės garantavo visuotinės traukos jėga.

Galbūt įspūdingiausias šios statybos būdo pavyzdys Karnake yra Hipostilo salė, statydinta Sečio I ir užbaigta jo sūnaus Ramzio II. Salė didžiulė (apie 104 x 52 m – gotikinės katedros dydžio), o jo lubas remia 134 stambių kolonų miškas. Kolonos į viršų siaurėja ir turi augalinės formos kapitelius, palengvinančius jų išvaizdą, tačiau apskritai statinys kelia sunkumo įspūdį. Didesnės už kitas, 22,4 m aukščio kolonos abipus centrinės ašies laiko iškilias lubas su viršutines dalies grotelių pavidalo langais, kruopščiai išskobtais iš grakščių smiltainio plokščių.

Statybos perversmas

Vienas nuostabiausių egiptiečių statybos patobulinimų įvyko valdant Echnatonui (apie 1353 – 1335 pr. Kr.) Įpėdiniu laikytas “eretiku”, jis atsisakė tradicinių Egipto dievų ir paskelbė Saulės diską, arba Atoną, esant vienintelį tikrąjį dievą. Nepasitenkinęs šalies religijos pertvarkymu, jis dar įvedė naujus meno ir literatūros stilius ir net pradėjo taikyti naujus statybos būdus. Pirmą kartą Egipto istorijoje imta vartoti standartinio dydžio, maždaug 50 cm ilgio akmens plytas, kurias lengvai galėjo judinti vienas žmogus. Tokios plytos buvo klojamos į palyginti storą gipso skiedinio sluoksnį, kuris tvirtai jas surišdavo.

Šis naujas būdas leido statyti greitai ir efektyviai. Kadangi blokus lengvai buvo galima kilnoti rankomis, vietoje rampų imta naudoti pastolius. Taip buvo sutaupoma laiko ir darbo jėgos, nebereikėjo akmentašių jau pastatytiems akmens luitams apdailinti. Nepaisant aiškių tokios statybos būdo pranašumų, statybinių Echnatono reformų buvo atsisakyta drauge su religinėmis, o jo statiniai buvo sugriauti. Karnake tūkstančiai papuoštų akmens blokų iš jo šventyklų atrasta įpėdinių statinių pamatuose ir šerdyse.

Aptvaro siena

Kiekvienas iš trijų Karnako aptvarų yra apsuptas masyviomis plaušaplyčių sienomis, ir patys aptvarai yra nepaprasti. Centrinio aptvaro siena datuojama apie 370 pr. Kr., ji pastatyta vietoj silpnesnės ankstesnės sienos. Pastatyta iš plaušaplyčių, suklotų į dumblo skiedinį ir sutvirtintų nendrių bei medienos sluoksniu. Siena turi apie 2 km ilgio, 12 pločio ir 25 m aukščio. Joje sumūryta apytikriai 70 milijonų plytų. Plytos sudėtos grupėmis , sudarančiomis pakaitomis įgaubto ir iškilo paviršiaus plotus, todėl siena atrodo banguota. Tai, regis, turėjo simbolinę prasmę: tarsi pavaizduotos šventyklą supančios pirmapradės bangos, tačiau galėjo būti ir praktinė priemonė sienos įtrūkimams per žemės drebėjimus išvengti.

Karnako atstatymas

Hipostilo salė Karnake iš tikrųjų yra vienas žymiausių Egipto statinių, nuostabiai parodantis senovės architektų bei statybininkų meistriškumą. Visas šventyklos kompleksas turėjo būti nepaprastas reginys, tačiau didžiuma jo buvo stipriai apgadinta, tad žvelgiant į netvarkingus griuvėsius ir besimėtančius šventyklos vidaus akmenis, kartais sunku įvertinti jo buvusią didybę. Laimei, pasišventusių prancūzų ir egiptiečių specialistų grupė rūpestingai tvirtina esamus statinius ir palengva sustatinėja į daiktą tūkstančius išsibarsčiusių išpuoštų akmens plytų, stengdamiesi atstatyti šio įstabaus žmonijos kūrinio istoriją ir pradinį vaizdą.