Kinijos kanalai

Kinija

KAI SUJŲ imperatorius 60S po Kr. iškilmingai atidarė Didįjį kanalą, imperatoriška eisena driekėsi 96 km. 40 m pločio ir 2700 km ilgio, lygaus atstumui nuo Graikijos iki Grinvičo, kanalas sujungė svarbiausius miestus Cangana (Sianą) ir Luojangą su Beidzingo sritimi Šiaurėje ir Hangdžou pietuose. Jo krantais ėjo imperinis plentas su lygiais tarpais įrengtomis poilsio stotimis, remonto dirbtuvėmis ir didžiuliais sandėliais grūdams laikyti. Drauge su upėmis bei ežerais jis sudarė reta pasaulio istorijoje vandens transporto sistemą turinčia 50 000 km vandens kelių, kuriais plaukiojo didžiausias pasaulyje laivų skaičius. Jo statybai buvo mobilizuota daugiau kaip milijonas darbininkų, o išlaidos ir pastangos, kurių pareikalavo projekto įgyvendinimas, prisidėjo prie Sujų dinastijos žlugimo po 12 metų.

Tačiau iš tos įspūdingiausios kanalų sistemos, pradėtos V a. pr. Kr., tik Didysis kanalas tebenaudojamas iki šiol. Didžiuma Sujų kanalo buvo pastatyta beveik 2000 km ilgio kanalų tinklo, įrengto II a. pr. Kr., trasoje. XHI a. mongolai įrengė tiesioginį vandens ketuj į Šiaurę nuo Beidzingo, 1000 km su trumpindami Sujii kanalą.

Kinijos kanalai

Statyba ir hidraulinis planavimas

Kiniškas vandens inžineriją reiškiantis terminas gali būti verčiamas „vandens nauda”, o kanalai buvo dalis bendros vandens valdymo sistemos, sukurtos potvyniams išvengti ir sausrai sumažinti. Be šliuzų vandens lygiams reguliuoti, buvo įrengiamos pralaidos ir slenksčiai (povandeninės užtvankos, pastatytos įstrižai pagrindinei upės vagai), derinami su šoniniais kanalais, kuriais galima nuleisti potvynio vandenis arba atvesti vandens iš atsarginių tvenkinių. |Patvinusi Geltonoji upė pravaro 20 000 m3 vandens per sekundę, t. y. pakankamai, kad pakeistų Didžiojo kanalo tėkmės kryptį.) Ten, kur kanalas įsilieto į kita vandens sistemą neretai reikėdavo nukreipti kanalais dali upės ar ežero arba upės vidury pastatyti nukreipiamąjį pylima, kad sumažėtų srovė ir galėtų ramiai praplaukti laivai. Nuo uždumblėjimo (Geltonoji upe kasmet perneša apie 1 000 000 000t dumblo) vidinėje vingių pusėje buvo statomos dantytos dambos, kurios mažino tėkmę, versdamos srovę graužti sekluma priešingoje upės pusėje.

Seniausiuose kanaluose buvo pasitenkinama paprastais užtveriamaisiais ir nuleidžiamaisiais šliuzais su nuleidžiamaisiais (grotų tipo) rąstų vartais, įstatytais į stačius plyšius kanalų krantuose,- jie buvo pakeliami ir nuleidžiami gervėmis, arba suktuvais. Prieš srovę per atvirus šliuzus laivus pertempdavo suktuvais, o pasroviui juos parplukdydavo vandens srautas, plūstelėjęs pakėlus vartus. Apie XI a. buvo pradėta statyti aptvarinius šliuzus, panašius į vakarietiškuosius: laivas įplaukdavo į aptvarą, kur vandenį būdavo galima pakelti arba nuleisti, tačiau vartai po senovei buvo pakeliami, bet ne atveriami, kaip Vakaruose.

Visus kanalų, pylimų ir drėkinimo tinklo įrengimo darbus atlikdavo pašauktieji darbininkai ir kareiviai tradiciniais įrankiais – ilgakočiais mediniais kastuvais su geležinėmis užmovomis ir bambukiniais krepšiais žemėms išnešti, kurie liko nepasikeitę daugiau kaip 2000 metų. Krantai buvo sutvirtinami plūktų žemių sienomis, aptaisytomis akmens plokštėmis. Tekančiam vandeniui užtvenkti arba nukreipti nuo krantų virvėmis nuleisdavo didžiules bambukines pintines (gabionus), pripildytas akmenų, ir didžiulius kaoliango stiebų ryšulius. Paskui kiekvieną sluoksnį išklodavo bambuko plaušinėmis. Tam tikrą supratimą apie darbų mastą duoda vakarietis keliautojas, 1904 m. stebėjęs, kaip 20 000 žmonių įtaiko kaoliango ryšulį į pylimo pralaužą. Toks būdas buvo pigus ir veiksmingas. Akyti ryšuliai, galintys atlaikyti staigius vandens antplūdžius, buvo lankstūs ir galėjo būti naudojami ant lengvo grunto be gilių pamatų. Įstatyti į vietą, jie greitai sugerdavo dumblą ir prilipdavo prie upės dugno. Šio proceso sėkmę užtikrino bambuko pluošto virvės. Lengvesnės, lankstesnės ir tris kartus stipresnės negu kanapinės, kurios vandenyje praranda 20% stiprumo, bambukinės virvės sušlapusios sustiprėja. Šlapia 3,8 cm skersmens bambukinė virvė gali atlaikyti 6 tonų svorį, o lynas iš trijų susuktų virvių turi 517 kg/cm2 atsparumą tempimui, apytikriai kaip plieninė viela.