Li kalnas. Pirmojo Kinojos imperatoriaus kapas

Laikas: 210 pr. Kr.

Vieta: Kinija

Pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Šihuangdi, mirusio 210 pr. Kr., kapas yra pusiaukelėje tarp Li kalno ir dabartinio Siano. Pasak I a. pr. Kr.pirmojo kinų istoriko Simos Čiano aprašymo, šis kapas turėjęs po žeme atkurti pasaulį. Jam statyti buvo buvo pašaukta daugiau kaip 700 000 vyrų (daugiau kaip dvigubai didesnis skaičius, negu stačiusiųjų Didžiąją kinų sieną). Požeminė karsto saugojimo patalpa buvo pristatyta rūmų, bokštų ir kitų pastatų modelių, išpuošta valdininkų figūromis ir brangiomis retenybėmis. Didžiuosius Kinijos vandens kelius – Jangdzės bei Geltonąją upes ir vandenyną – vaizdavo gyvsidabris, mechaniškai verčiamas tekėti. Lubose buvo atvaizduoti žvaigždynai, o apačioje – Žemė. Turėjo  nuolat šviesti banginio taukų lempos, be to, požeminį kompleksą nuo plėšikų gynė automatiniai arbaletai. Šio kapo įrengimas buvo toks stulbinantis, jog istorikas net nepaminėjo pirmojo imperatoriaus požeminės terakotinių karių kariuomenės, kuri mus šiandien mus taip stebina.

Užbaigtas kapas turėjo įkvėpti pagarbią baimę. Milžinkapis iš pradžių 115 m aukščio ir apsodintas medžiais bei žole, buvo aptvertas dvigubomis 10-12 m aukščio sienomis su kampiniais ir vartų bokštais. Šiuose aptvaruose stovėjo didelės šventyklos, imperatoriškosios paskirties salės ir administraciniai pastatai. Visas laidojimo kompleksas užėmė daugiau kaip 2,5 km plotą, išeidamas gerokai už kapo ribų. Tyrinėtojai žemėje rado per 400 saugyklų. Be terakotinės kariuomenės, jose rasta pora puikių bronzinių keturkinkių iškilmių vežimų su vežėjais, didelė arklidės duobė ir keli šimtai mažų duobių su klūpančiomis figūromis šalia tikrų arklių kapų arba gyvulių griaučių, vaizduojančių imperatoriaus arklides arba žvėrynus.

Be milžinkapio ir suplūktų žemių pagrindo, mažai kas teliko virš žemės, tačiau tokie archeologų radiniai, kaip čerpės, drenažo vamzdžiai ir žalvarinės jungtys, daug pasako apie statinio architektūrą. Pastatai buvo pastatyti tradiciniu būdų ant suplūktos terasos ; į akmeninius cokolius įstatytos medinės gegnės laikė išsikišusį čerpinį stogą, o svorio nelaikančios sienos buvo sumūrytos iš plytų ir skaldos ir padengtos spalvotu tinku. Po šia konstrukcija suplūktų žemių terasoje buvo įrengta sudėtinga vandentiekio sistema. su vandens rezervuarais ir vamzdžiais. Rasta kampinių sijų jungtis tvirtinusių ir lubų sijas dengusių bronzinių aptaisų, taip pat tūkstančiai bronzinių karulių, patvirtinančių ano meto aprašymus apie spindinčias gegnes, nukabinėtas perlais, nefritiniais puošniais ir žaliomis plunksnomis.

Pats kapas dar neatidarytas, tačiau ankstesnio ir vėlesnio meto kapų tyrimas padeda suprasti jo sandarą. Priešiškų karalysčių laikotarpiu (475-221 pr. Kr.) pradėta statyti pilkapius; tradiciniai šachtiniai kapai, kuriuose  karstą statydavo medžių išklotos duobės dugne, o įkapes sudėdavo ant šoninių iškyšų, buvo padidinti. Šachtos šone atsirado atskiri kambariai įkapėms. Šie katakombiniai kapai būdavo panašūs į rūmus. Suplūktų žemių sienos būdavo karštai išdžiovinamos ir nutinkuojamos, jose ištapomos užuolaidos, langai ir parapetai, kai kurie kambariai papuošiami lakuotais sieniniais paveikslais ir nefrito ar akmens inkrustacijomis.  Šachtos pagrindą nuo drėgmės saugodavo smėlio, medžio anglių ir lipnaus molio sluoksniai.

Taigi beveik tikra, kad Čin Šihuangdi kapas sudarytas iš daugelio atskirų salių arba pastatų, atkuriančių rūmų kompleksą. Sima Čianas pasakoja apie bronzinius aptaisus, o jo gyvsidabrio upių aprašymus patvirtino dirvos tyrimai, parodę didelę gyvsidabrio koncentraciją ruožuose, tam tikra tvarka išsidėsčiusiuose 1200 kv. m. plote po milžininkapiu. Archeologai rado rampas prie sienos, supančios karsto kambarį  apie 3 m po milžinkapiu. Iš didelių nedegtų plytų pastatyta siena turi kampinius bokštus, visai kaip rūmų siena, ir penkias angas pagrindinėje, rytų pusėje ir po vieną kitose pusėse.

Medžiagos ir darbų organizavimas

Prieš pradedant dirbti, reikėjo aiškiai įsivaizduoti ir apibrėžti galutinį produktą. Stebina smulkmenų apgalvojimas: pavyzdžiui, drenažo vamzdžių paviršius buvo išraižytas, kad neslystų, o galuose padaryti grioveliai dėl patikimesnio sujungimo. Vandens cisternų ištekamieji vamzdžiai buvo palenkti, kad vanduo greičiau tekėtų.

Metaliniai ginklai ir bronziniai iškilmių vežimai taip pat liudija apie ypatingą dėmesį smulkmenoms ir kokybės kontrolę. Dviašmeniai kardai, apdoroti antikoroziniu chromo preparatu, ir dabar gali perkirsti storą skydą; o metalų lydinys, naudotas auksinės, sidabrinėms ir bronzinėms vežimų žirgų pakinktų dalims, skiriasi atsižvelgiant į įtempimą, kurį jos gali atlaikyti.