Mergelės pilis

Pietų Anglija

MERGELĖS PILIS yra vienas didžiausių ir, žinoma, įspūdingiausių iš kokių 1000 fortų, pastatytų pietų Britanijoje per 1-ą tūkstantm. pr. Kr., t. y. laikotarpiu, tradiciškai vadinamu geležies amžiumi. Iš tolo jis atrodo panašus į milžinišką gyvatę, susiraičiusią aplink ilgą žemą kalvą banguotame kreidingame kraštovaizdyje. Artėjant prie šio statinio, išryškėja koncentriški pylimų ir griovių žiedai išvagoję kalvos šlaitą ir pavertę šį stačiašlaitį plokščiakalnį stipriai įtvirtintu aptvaru. Šiomis gynybos linijomis aptverta kiek daugiau kaip 17 ha kalvos viršaus.

Kalvos Šiaurėje ir pietuose viena paskui kitą einančios pylimų linijos, perskirtos grioviais, sudaro stiprius gynybos įtvirtinimus. Tačiau šio statinio sandarą ryškiausiai iliustruoja rytinio ir vakarinio galų įėjimai: raityti išoriniai įtvirtinimai priverstų užpuolikus gerokai pavingiuoti gynybos linijomis, kol jie pasiektų paskutinę vidinio pylimo vartų porą.

Mergelės pilis

Kalvos forto statyba

Kalvos įtvirtinimai, kuriuos matome šiandien, yra daugiau kaip 300 metų trukusios statybos, plėtimo ir rekonstrukcijų padarinys. Pirmasis fortas, pastatytas VI a. pr. Kr., juosė tik rytinę kalvos dalį. Pagrindinė statybinė medžiaga buvo gaunama iš pačios statybos aikštelės: paprastą šviežiai iš griovio iškirstos kreidos sąvartą apvelėnuodavo. Šaknų žymės rodo, kad šis 10 m pločio ir galbūt 4 m aukščio pylimas buvo apsodintas erškėčių gyvatvore.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas įėjimui. Abi rytų įėjimo pusės, ankstesniojo pylimo galai buvo sutvirtinti medienos danga arba įrėminti mediniu įtvaru, sudarytu iš priekinės ir užpakalinės vertikalių rastų sienelių, sujungtų sijomis, perveriančiomis kreidos pylimą. Tikriausiai statytojai pirmiausia pastatė medinius griaučius, sujungė rąstus bei sijas mediniais kaiščiais, paskui šią konstrukciją pripildė kreidos gabalų. Vartai irgi buvo mediniai, turbūt iš gretimuose miškuose augusių ąžuolų. Vėlesniais etapais šie mediniai įtvirtinimai pakeisti akmeninėmis sienelėmis iš kalkakmenio, iškirsto netoli Apvio, apie 3 km į pietus.

Reikšmingiausias pokytis Mergelės pilies istorijoje buvo kuklaus pirmojo forto išplėtimas IV a. pr. Kr., kad apimtų visą kalvos viršūnę. Paskui fortas buvo nuolatos tobulinamas ir taisomas. Kreidinis išplėsto forto vidaus pylimas iš pradžių buvo paaukštintas velėnuotu brustveru, paskui kreidos sampilu, o vėliau ant ankstesnių statinių buvo pastatytas įspūdingesnis pylimas – ne iš kreidos, bet iš molio. Molį kasdavo iš karjero duobių, esančių šalia vidinės pylimo pusės.

Šiuose vėlesniuose etapuose vidiniai ir išoriniai pylimo šlaitai buvo padengti kreidos arba kalkakmenio plytomis. Paskutiniame etape išilgai vidinio pylimo viršūnės buvo pastatyta stačių masyvių rąstų tvora, kuriai vėliau tiesiog susiliejus su priešais esančiu V formos grioviu, susidarė dabar matomas vienas skardus 14 m aukščio šlaitas. Už šio vidinio pylimo ėjo išoriniai aptvarai, du šiaurėje ir du pietuose. Visa ši nuo kalvos viršūnės darniai besileidžianti pylimų ir griovių virtinė buvo nepakartojamas reginys. Galimas dalykas, kad tokie gilūs gynybiniai grioviai (iki 130 m pietų pusėje) buvo sumanyta norint apsisaugoti nuo priešo svaidomų akmenų – kasinėjant rasta daug svaidyklių, o gal ji buvo pastatyta tiesiog įspūdžiui sukelti.

Nežinoma, kiek žmonių buvo sutelkta Mergelės pilies statybai, nei kaip darbas buvo organizuotas. Galbūt galima įsivaizduoti, kad beveik kasmet etapais vykę statyba, taisymai ir perstatymai truko 300 ar daugiau metų. Forto viduje buvo gatvių ir apskritų namų pėdsakų. Didžiuliai grūdų kiekiai, laikyti duobėse ir virš žemės pakeltuose aruoduose galbūt buvo surenkami iš pavaldžių bendruomenių ir naudojami darbininkams, tam tikrais metų laikotarpiais triūsiantiems prie gynybinių įtvirtinimų, maitinti. Taigi forto statyba drauge buvo ir mechanizmas bendruomenėms susieti per bendrą darbą ir maisto duokles. Rezultatas yra iš tikro įspūdingas monumentalus statinys, sumanytas tiek stulbinti, tiek ginti tiems, kurie ieškojo jame prieglobsčio.