Metalai

Metalai yra vieni iš naudingiausių Ir dažniausiai sutinkamų medžiagų Žemėje. Kad ir kur bebūtume, labai tikėtina, kad šalia bus koks nors metalinis daiktas. Net ir žmogaus kūne yra metalo.

Ką gali metalai?

Beveik visi metalai turi savybių, dėl kurių jie yra naudingi: visais jais lengvai teka elektros srovė, daugumą jų galima lieti ir formuoti, išploti į lakštus arba ištempti į vielą. Keletą, kaip antai, geležį, galima įmagnetinti. Pridėjus į vandenį arba alyvą mažyčių geležies dalelių, gaunamas MR (magnetoreologinis) skystis, kuris, veikiamas magnetinio lauko iš skyčio virsta kietuoju kūnu. Ši savybė labai naudinga norint sustiprint pastatus ir tiltus.

Metalų atmintis

Kai kurie metalai, nesvarbu, ar jie būtų susukti, įspausti, ištempti, geba atgauti ankstensę formą, kai, pavyzdžiui, nustoja veikti deformuojanti jėga, pakyla temperature. Tokie metalai ypač praverčia chirurgijoje, nes jų dirbinius galima taip išlankstyti, kad būtų patogiau įstatyti į sunkiai prieinamas kūno vietas, o formą jie atgauna įšilę nuo kūno šilumos.

Dantų sąvaržos (ortodontinės vielelės), pagamintos iš “armintį” turinčio metalo, labai lėtai keisdamos savo formą švelniai koreguoja dantų padėtį.

Metalinės putos

Įprasta galvoti, kad metalas yra sunkus ir kietas, bet jį galima išlydyti (suskystinti) ir įleidus dujų, išpūsti, kad pavirstų putomis. Kai toks metalas atvėsta ir sukietėja, jame lieka oro pripildytų ertmių – lyg kokioje kempinėje. Nors putmetalio struktūra beveik kaip kempinės, jis tvirtas, be to, atsparus šilumai ir puikiai sugeria smūgius, pavyzdžiui, susidūrus automobiliams.

Maisto medžiagos

Metalai tokie svarbūs, kad be jų net negalėtume išgyventi. Visuose augaluose ir gyvūnuose yra šiek tiek metalų, kurie būtini gyvybei palaikyti. Pavyzdžiui, metalas, vadinamas kalciu, sudaro apie 2 procentus visos žmogaus kūno masės. Beveik visas jis susikaupęs dantyse ir kauluose. Augalai gauna metalų iš dirbos ir vandens, o mes – valgydami augalus ir augalėdžių gyvulių mesa.

Rūdos ir grynuoliai

Daugumą metalų išgaunama iš žemės, kur jie, susimaišę su kitais elementais, slūgso rudų pavidalų. Šios rūdos kasamos, paskui skaidomos cheminėmis medžiagomis, veikiama Elektra arba kaitinamos labai aukštoje temperatūroje, kad atsiskirtų jose esantys metalai. Kai kurie metalai, tokie kaip auksas, randami gryni, nes yra atsparūs cheminiams poveikiui. Tačiau jie kur kas retesni negu įprastiniai metalai.