Milžiniškos Aksumo stelos

Aksumo stela

Milžiniškos aksumo stelos yra vieni didžiausių žmogaus sukurtų monolitų, matmenimis konkuruojantys net su didžiaisiais Egipto obeliskais. Pats Aksumas, stovintis Tigrėjaus aukštumoje šiaurės Etiopijoje, buvo stiprios valstybės, klestėjusios pirmuosius septynis amžius po Kr. ir turėjusios plačius prekybinius ryšius su rytų Viduržemio jūros šalimis, Arabija bei Indija, sostinė. Šiandien jis yra vietinis administracinis ir prekybinis centras, be to, labai reikšminga vieta Etiopijos stačiatikių bažnyčiai, o krikščionybę Aksumo valdovai priėmė IV a. po Kr.

Tačiau labiausiai Aksumą išgarsino didžiulės kruopščiai iškaltos monolitinės stelos. Jos figūruoja Aksumo legendose, tarp kita ko, susijusiose su Saliamono sūnumi Meneliku I ir Šebos karaliene. Kasinėjimai parodė, kad tai yra kapų ženklai, daugiausia datuojami III-IV a. po Kr., bet priklausantys tradicijai, plačiai paplitusiai šiaurryčių Afrikoje didesnę pastarųjų 5000 metų laikotarpio dalį. Priėmus krikščionybę, atrodo, atsisakyta monumentąlių stelų statybos, o paskesnieji kapai buvo nors ir skirtingų, bet tarpusavy susijusiu tipų.

Dydis ir statyba

Stelų Aksume yra įvairiausių I nuo trumpesnių negu 1 m neapdorotų akmens luitų iki didžiausios 1-os stelos, milžiniško ir puošniai iškalinėto monumento, dabar pargriuvusio ir sudužusio. Iš pradžių ji tikriausiai svėrė kokias 520 tonų ir, jeigu kada nors būtų buvusi pastatyta, būtų siekusi 30 m aukštį. Stelų skirtumus, matyt, lėmė asmenų, kurių kapus jos ženklino, turtinė ir visuomeninė padėtis. Didžiausios ir dailiausios buvo centrinėje zonoje, didelėje terasoje, pastatytoje virš miesto.

1-a stela, kurios sudėtingas dekoras vaizduoja 13-os aukštų namą, pralenkia tūriu, jei ne aukščiu, net didžiausius Egipto obeliskus ir gali būti didžiausias iš kada nors žmonių mėgintų pastatyti monolitų. Ji yra viena didžiųjų Aksumo stelų, kurių pradinė aplinka nuodugniai ištirta. Pagal planą ji turėjo stovėti gale sienomis apsupto maždaug 1718 m dydžio kiemo, esančio čia pat už stelos terasos priekinės sienos ir susisiekiančio su sudėtingu kapu, įrengtu abiejuose kiemo šonuose. Galimas daiktas, kad iš pradžių ketinta stelą pastatyti aukščiau, prieš tai užpildžius kapo zoną. Tikriausiai stelos nepavyko sėkmingai pastatyti ir ji nugriuvo ir sudužo.

Šešios iš Aksumo stelų yra iškaltos daugiaaukščių pastatų pavyzdžiu. Nors XIX a. atsirado fantastiškų palyginimų su Indijos pagodomis, dabar pripažįstama, kad jos perdėtu pavidalu atspindi tuometinę Aksumo architektūrą. Jas galima palyginti su išlikusiais vėlesnio meto pastatais, kad ir Debra Damo vienuolynu-bažnyčia, stovinčiu apie 80 km į rytus. Nors stelos vaizduoja iki 13 aukštų dydžio pastatus, nėra įrodymų, kad Aksume kada nors buvo aukštesnių kaip dviejų, daugiausia trijų aukštų statinių. Bet panašaus stiliaus statinių buvo pastatyta pietų Arabijoje.

Tos stelos yra stačiakampio skerspjūvio arba viename, dviejuose ar keturiuose šonuose turi centrines įdubas, primenančias žinomų Aksumo pastatų pirmo aukšto planus. Iškaltos įdubusios horizontalios juostos vaizduoja medines sijas. Virš kiekvienos jų yra eilė apskritų iškyšų, aiškiai imituojančių kyšančius galus (įprastai vadinamus „beždžionių galvomis”) sijų, įstatytų statmenai sienai, kad ją sutvirtintų, o kai kuriais atvejais ir laikytų vidaus grindis. Stelos apačioje, priekinėje, o kartais ir užpakalinėje sienoje iškaltos netikros priekinės durys. „Staktos” kampuose stačiakampės iškyšos vaizduoja sijų galus. Kai kuriais atvejais netikros durys papildytos spynos arba žiedinės rankenos elementais. Virš kai kurių netikrų durų iškalta horizontali vertikalių dentikulų juosta schemiškai vaizduoja apdailą iš stačių lentelių, kuri kartais būdavo įtaisoma šioje statinio dalyje ir kurią dar galima pamatyti Debra Dame.

Viršutiniai aukštai žymimi langų eilėmis. Didžiausios stelos trijų viršutinių aukštų sudėtingas langų raižinys beveik tapatus medinių pastatų, išlikusių Debra Dame, langų vaizdui. Užapvalintoje stelos viršūnėje yra vienguba arba dviguba išgauba, o priekyje viena arba dvi įdubos, kuriose iš pradžių, regis, buvo smeigtukais pritvirtintos metalinės plokštelės. Dauguma stelų turi horizontalias pagrindo plokštes, kartais įmantriai išraižytas ir galbūt skirtas aukoms dėti.