Močių piramidės

100-700 po Kr. močiai viešpatavo daugelyje slėnių. Jie statė masyvias laiptuotas plaušaplyčių piramides, pavyzdžiui, Saulės ir Mėnulio piramidės kitados buvo didžiausios visoje Amerikoje. Piramidės būdavo išpuoštos freskomis ir frizais, vaizduojančiais dievus ir apeigas, o kai kuriose jų buvo laikomi močių didikų palaikai. Nagingi močių meistrai sukūrė nuostabiai dailių keramikos, audimo ir metalo dirbinių, daugelis jų buvo skirti močių valdovams vartoti pomirtiniame gyvenime. Dauguma močių kapų seniai išplėšti, tačiau Sipane atkasta nepaliestų  didikų kapų; stulbinanti jų įkapių ir brangenybių įvairovė padeda mums įsivaizduoti, kas anuomet galėjo būti kituose močių kapuose.

Saulės piramidė (Huaca del Sol) ir mėnulio piramidė (Huaca de la Luna) Močės slėnio politiniame ir apeiginiame centre pradėtos statyti maždaug 100 po Kr. Žvelgiant į šiuos šimtmečiais plėšikų, potvynių, slenkančių smėlio kopų ir retų liučių niokotus monumentus, dabar sunku įsivaizduoti čia kadaise gyvenus klestinčią visuomenę. Gerovės laikotarpiu lygumoje tarp dviejų piramidžių gyveno ir įvairiais amatais užsiiminėjo galbūt apie 10 000 žmonių.

Saulės piramidė

Iš pradžių Saulės piramidė buvo 345 m ilgio, 160m pločio ir iškilusi apie 40 virš slėnio dugno. Tačiau mažai kas liko iš buvusios didybės, nes 1602 m. ispanų lobių ieškotojai nukreipė Močės upės vandenis, ir jie nuplovė didžiumą piramidės. Į maždaug kryžiaus formos laiptuotos piramidės viršų galbūt buvo kylama rampa, esančia labai apgriuvusiame šiauriniame jos šone. Didžioji monumento dalis kitados buvo išdažyta raudonai ir galbūt kitomis spalvomis. Galimas daiktas, Saulės piramidė buvo ir močių valdžios būstinė arba turėjo tam tikrą administracinę paskirtį, o priešais stovėjusi Mėnulio piramidė galėjo būti šventovė.

Archeologai nustatė aštuonis Saulės piramidės statybos, iš esmės baigtos 450 po Kr., etapus. Jos statytojai sunaudojo apie 143 mln. formose išdžiovintų plaušaplyčių – sumūrijo aukštomis kolonos formos sekcijomis. Kai kurių sekcijų plytos pažymėtos lyg ir gamintojų ženklais: keistomis žymėmis, nuo rankos ir kojos atspaudų iki apskritimų ir vingių, įspaustomis į kiekvieną  plytą. Nustatyta tapatybė daugiau kaip 100 tokių ženklų; jie galėjo būti naudojami atskirti plytoms, padarytoms įvairių grupių pagal įsipareigojimą močių vadovybei.

Mėnulio piramidė

Sero blanko (“Baltojo kalno”), žemės granito kalvos, juosiamos diorito sluoksnio, papėdėje stovinti Mėnulio piramidė yra 290 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi, 210 m – rytų – vakarų kryptimi ir 32 m aukščio plaušaplyčių statinys. Archeologai nustatė, kad ji statyta mažiausiai šešiais etapais, iš viso apie 600 metų. Koridoriais ir rampomis ji buvo sujungta su trimis pakylomis ir keturiomis aikštėmis, kai kurios iš jų buvo dengtos stogais. Kolonijiniais laikais lobių ieškotojų iškasta didžiulė duobė sunaikino daugiau kaip du trečdalius aukščiausios pakylos.

Piramidei pastatyti užpildant ankstesnes aikštes naujo statinio pakylomis buvo sunaudota apie 50 mln. plaušaplyčių. Be to, tose aklinai užstatytuose ankstesnių statinių vietose buvo laidojami žyniai, vadovavę Mėnulio piramidėje atliekamoms apeigoms. Daugelis kiemų buvo papuošti freskomis ir frizais, o kai kurios išorinės sienos buvo išdažytos balta, raudona, ir geltona ochra. Daugelyje freskų ir frizų vaizduojamas Dekapitatorius, pusiau žmogaus pavidalo dievybė su gyvatės geluonimi, vienoje rankoje laikantis apeiginį lenktą peilį, kitoje – nupjautą žmogaus galvą. Jis susijęs su žmonių aukojimo apeigomis.

Žmonių aukojimas

Mėnulio piramidėje buvo atliekamos žmonių aukojimo ir laidojimo apeigos, skirtos ankstesnių statinių uždarymui paminėti ir naujiems statybos etapams inicijuoti. Apie žmonių aukojimą liudija archeologinių kasinėjimų radiniai: užpakaliniame Mėnulio piramidės aptvare rasta daugiau kaip kaip 40 vyrų, 15-30 metų amžiaus, palaikai. Kadangi jų kaulai sugulę storuose uolienų nuogulų sluoksniuose, galima padaryti išvada,jog jie buvo paaukoti didelių liūčių, sukeltų Ninjo reiškinio (Periodiško Ramiojo vandenyno srovių krypties pasikeitimo, dėl nepalankių orų). metu. Tie vyrai, matyt, buvo sumušti vėzdais ir nustumti nuo akmeninio aptvaro iškyšos. Kai kurių griaučiai buvo iškrypę, lyg jie būtų buvę pririšti prie stulpų, keletui vyrų nuo dubens sąnarių nuplėšti šlaunikauliai, daugelyje kaulų žymėjo įkartos. Kelioms aukoms buvo nukirsta galva ir nuplėštas žandikaulis. Tai buvo nepaprastas Ninjo reiškinys, bet didysis Ninjas, kuris įvyksta tik kartą per šimtmetį. Kai kurie žmonės galbūt buvo paaukoti dievams permaldauti, kad sustabdytų lietų, bet kiti paaukoti liūtims pasibaigus.

Sipanas

1910 m. plėšikautojai Mėnulio piramidės papėdėje atrado turtingą kapą, kuriame buvo keletas auksinių kaukių, liudijančių, kad ten palaidoti močių didikai ar net vadai. Deja, Mėnulio piramidė taip baisiai nukentėjo nuo plėšikų, kad nebeįmanoma nustatyti, kas jos kapuose buvo iš pradžių. Tačiau, Sipane, močių gyvenvietėje maždaug 100 km į šiaurę nuo Mėnulio piramidės, archeologai rado nuostabų ir išsamų močių didikų įkapių sąrašą. Keliuose karališkuose kapuose Sipano didesniojo plaušaplyčių pilkapio papėdėje išliko daugybe auksinių ir sidabrinių papuošalų. Daugelis tų daiktų ir jų vaizduojamų reiškinių rodo Sipane palaidotų asmenų ryšį su močių aukojimo apeigomis. Šiurpą keliantys daiktiniai įrodymai iš Mėnulio piramidės ir Sipano rodo, kad žmonių aukojimas bvo vienas svarbiausių močių religijos ir su ja susijusių apeiginių ritualų.