Naskos linijos, piešiniai dykumoje

Naskos linijos – didelio masto piešiniai, išraižyti pietų Peru dykumoje – yra ir labai garsios, ir nepaprastai mįslingos. Jų šlovė iš dalies atspindi jų reikšmę gaubiančią paslaptį: ar juos sukūrė senovės dangaus stebėtojai astronominiams įvykiams pažymėti? O gal tai buvo drėkinimo sistemos, milžiniškos audyklos, lenktynių trasos arba takai ateiviams iš kitų pasaulių nusileisti? Ar juos stebėjo dievai iš aukštybių, ar haliucinacijų skraidinami šamanai? O gal jie nurodė vandens šaltinius perdžiūvusiame kraštovaizdyje arba buvo apeiginiai takai, susiję su senoviniais vandens prišaukimo ritualais?

Milžiniškos beždžionės, išraižytos Naskos lygumoje, vaizdas iš oro. Beždžionė nubraižyta nepertraukiama linija. Beždžionė yra daugiau kaip 100 m pločio, nuo galvos iki uodegos – 78 m.

Ženklai, arba geoglifai, sistelkę Naskos Pampoje (lygumoje) 220km sąnašinės žemės plote, įsiterpusiame tarp trijų didžiausių srities upių, o rytuose apribotame Andų papėdžių. Tie ženklai – daugiausia geometrinės figūros, pavyzdžiui, trapezoidai, stačiakampiai, tiesios linijos, spiralės, zigzagai ir koncentriškų spindulių sistemos. Didžiausi trapezoidai yra daugiau kaip kilometro ilgio, o tiesės driekiasi daugelį kilometrų. Pampoje yra žmonių, gyvūnų ir augalų kontūrų: paukščių, dalginių delfinų, viena beždžionė, voras, gėlės. Jie daug mažesni negu geometrinės figūros ir išsidėstę 10km ruože šiauriniame Pampos pakrašty. Voras yra per 50 m ilgio, o beždžionė per 100 m pločio. Abu jie nubraižyti viena nepertraukiama, nė karto nesusikertančia linija.

Ženklų sukūrimas

Kaip tie ženklai buvo sukurti ir kas juos padarė? Panašumai, pastebimi tarp Naskos stiliaus keramikos bei audinių raštų ir šių ženklų, verčia manyti, jog daugumą gyvūnų ir augalų figūrų Pampoje sukūrė senovės naskai, kurių civilizacija klestėjo maždaug 100 pr. Kr. – 700 po Kr. Iš tikrųjų tyrinėtojai aptiko Pampoje išsimėčiusių naskų keramikos šukių, turbūt likusių nuo aukojimų. Nors kiti ženklai, pavyzdžiui, tiesios linijos ir trapezoidai (kurių keletas kerta gyvūnų figūras ar net jas uždengia), taip pat gali būti naskų, tačiau kai kurie datuoti po 700 m.

Šių ženklų kūrėjai naudojo labai paprastą technologiją: nugremždavo tamsesnįjį Pampos paviršiaus sluoksnį, atidengdami šviesesnę dirvą. (Per tūkstantmečius aerobinių mikroorganizmų Pampoje nusodinti mangano ir geležies oksidai paliko žemės paviršiuje ploną patiną, vadinama dykumos apnaša.) Linijų kontūrus paryškindavo pakraščiais išdėliodami iš dirvos ištrauktus akmenis. Tačiau kaip išlaikydavo tiesias linijas? Ir ši technologija tikriausiai buvo visai paprasta. Per vieną Naskoje atliktą bandymą 12 žmonių, per gerą valandą nuvalę tam tikrą dirvos plotą, sukūrė 12 m ilgio liniją, užbaigtą 25 m ilgio spirale. Naudodamiesi tik kuoliukais ir virvele, jie nužymėjo linijos ribą, o sukdami virvelę lanku kaip skriestuvą, nubrėžė spiralę.

Galbūt populiariausias yra daugelio priimtas požiūris, kad tie  ženklai sudarė milžinišką astronominį kalendorių, kuris nurodė lietingo laikotarpio kalnuotame krašte pradžią ir žymėjo dangaus kūnų reiškinius Naskos padangėje. Vis dėlto pastangos susieti konkrečius ženklus žvaigždynais arba sujungti linijas su saulėgrįžomis kol kas nedavė įtikinamų rezultatų.

Nors dauguma tyrinėtojų laikosi nuomonės, jog neįmanoma vienareikšmiškai išaiškinti Naskos linijų, jie sutinka, kad įtikinamiausios versijos, kurios remiasi apeigomis, susijusiomis su kalnų garbinimu, vandeniu ir derlingumu.