KAS YRA PVM KODAS IR KAM JO REIKIA?

Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos teikiamos prekės ir paslaugos. Šis vartojimo mokestis yra sugalvotas tam, kad padėtų valstybei surinkti pinigų, kurių reikia jos kasdieninei veiklai vykdyti. Šį mokestį moka visi, kas dalyvauja gamybos ir prekybos cikle – tai gali būti ir įmonės, ir fiziniai asmenys.

Kas yra PVM kodas ir kas nustato jo sudarymo tvarką?

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas – tai suteiktas identifikacinis numeris, kuris yra reikalingas sudarant įvairius sandorius. Šį specialų kodą gauna visi įregistruoti PVM mokėtojai. Šis kodas reikalingas, kai rengiama PVM ataskaita. PVM mokėtojo kodo sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. O jeigu trumpiau – PVM mokėtojo kodas – tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteiktas kodas juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Kas privalo registruotis PVM mokėtojais, o kada galima šito nedaryti?

PVM mokėtojais registruotis ir šį mokestį mokėti privalo apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba paslaugas. Tačiau mūsų šalies apmokestinamieji asmenys gali ir nesiregistruoti PVM mokėtojais ir nemokėti šio mokesčio į biudžetą, jei bendra atlygio už patiektas prekes arba suteiktas paslaugas suma per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 45 tūkstančių eurų. Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma ir tada, jeigu visų įsigytų ir iš kitų valstybių narių prekių, išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestintas prekes, vertė, neįskaitant PVM, praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 14 tūkstančių eurų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šią ribą viršyti.

Kam reikalingas PVM mokėtojo kodas?PVM mokesčio mokėtojo kodas yra reikalingas ir tam, kad jis padeda nustatyti ar klientas tikrai yra patikimas ir moka visus reikiamus mokesčius. PVM patikra yra šauni priemonė įsitikinti ar jus dominanti įmonė yra registruota kaip PVM mokėtoja ir turi galiojantį PVM kodą. Šio kodo tikrinimas yra labai paprasta ir greitai trunkanti procedūra, kurią galima atlikti ir per VMI svetainę. Jei norite išsamiau sužinoti, kas gi yra tas PVM kodas ir kam jis reikalingas, susiraskite internete buhalterines paslaugas elektroniniu būdu teikiančią įmonę Eureka, tada jums bus suteikta daugiau informacijos.

BATUTAI IR BASEINAI – ĮSIMINTINAI VASARAI

Su kuo jums asocijuojasi vasara? Tikriausiai nėra vienareikšmiško atsakymo. Vieniems tai maudynės mėgstamame vandens telkinyje, mėgavimasis saulės voniomis, kitiems – paplūdimio tinklinis arba mėgavimasis mėgiama muzika, valgant ką tik kepsninėje paruoštą maistą, tretiems – kelionės, atostogos, galimybė praleisti daugiau laiko su šeima, pliuškenantis baseinuose ar šokinėjant ant batuto. Ar žinote, į ką atkreipti dėmesį, renkantis batutus ir baseinus savo namams?

Į ką atkreipti dėmesį, renkantis batutą?

Batutas, pirmiausia, turi būti saugus. Tam, kad išsirinktumėte tikrai saugų ir kokybišką batutą, turite įvertinti keletą aspektų. Pirmasis iš jų yra maksimali batuto apkrova. Šis parametras yra vienas iš svarbiausių parametrų, užtikrinančių saugias pramogas batute. Prisiminkite, kad kuo didesnė leidžiama maksimali batuto apkrova, tuo daugiau šeimos narių vienu metu galės ant jo šokinėti. Batutas, kurio maksimalus apkrovos svorio limitas yra iki 100 kg, gali būti pasirenkamas tuo atveju, jeigu batutu naudosis tik vaikai, visais kitais atvejais privaloma rinktis batutus, kurių maksimali apkrova 150 kg. Kitas parametras – batuto skersmuo. Šis parametras svarbus ne tik dėl erdvės, kurioje jis bus statomas, bet ir žmonių, kurie naudosis batutu vienu metu, skaičiaus. Rekomenduojama batute, kurio skersmuo yra nuo 180 cm iki 270 cm, vienu metu šokinėti ne daugiau kaip 2 asmenims. Batutai, kurių skersmuo 305 cm, 330 cm ar 380 cm, saugūs tada, kai jais vienu metu naudojasi ne daugiau kaip 3 asmenys. Na, o jeigu vienu metu pašokinėti ant batuto norėtų 5 asmenys, batuto skersmuo turėtų būti bent 430 cm. Trečiasis parametras – apsauginis tinklas. Batutas gali turėti išorinį arba vidinį apsauginį tinklą. Apsauginis tinklas, nesvarbu jis išorinis ar vidinis, vienodai gerai apsaugo nuo neplanuoto „skrydžio“ nuo batuto. Ketvirtasis parametras – batuto konstrukcijos stabilumą užtikrinantis kokybiškas pagrindas. Penktasis – kokybiškas ir stabilus batuto rėmas. Venkite batutų, kurių rėmas yra per daug plonas. Šeštasis parametras – masyvios spyruoklės su spyruoklių apdangalu, saugančiu nuo traumų, jeigu netyčia įkištumėte koją į spyruoklę. Septintasis parametras – bendras batuto svoris. Rinkitės batutus, kurie sveria pakankamai nemažai. Batuto bendras svoris iš principo parodo, kad batuto rėmas ir kojelės yra pakankamai storos. Ir, galiausiai, aštuntasis parametras – tai kopetėlės. Kopetėlės yra svarbi konstrukcijos dalis, palengvinanti saugų įlipimą ir išlipimą iš batuto. Norimą batutą galite įsigyti čia.

Į ką atkreipti dėmesį, renkantis baseiną?

Pirmiausiai jums teks nuspręsti, kokio baseino norite. Kiemo baseinai gali būti pripučiami, karkasiniai ir kompozitiniai. Kiekvienas iš šių baseinų turi savo pliusų ir minusų, kuriuos turėtumėte išsiaiškinti prieš įsigydami savo svajonių baseiną. 

Apvalus arba ovalus pripučiamas baseinas yra pats paprasčiausias iš visų minėtų baseinų. Šio tipo baseinai gali būti įrengiami praktiškai bet kur ir yra nesunkiai pernešami į kitą vietą. Jie taip pat kompaktiški ir, palyginus, nebrangūs. Didžiausias tokio baseino trūkumas – didesnė pradūrimo rizika. Prisiminkite, jeigu nuspręsite įsigyti pripučiamą baseiną, reguliariai turėsite iš jo išleisti orą (kai jis nebenaudojamas) ir vėl pripūsti, kai nuspręsite vėl juo pasinaudoti.

Karkasiniai baseinai gali būti surenkami arba stacionarūs. Surenkamų karkasinių baseinų viduje yra įdėklas iš PVC, kuris yra pripildomas vandens. Šio tipo baseinai gerai atlaiko apkrovas ir pasižymi didele talpa. Jų gylis gali siekti ir 1,5 m. Stacionarus karkasinis baseinas yra sudarytas iš atskirų plieno lakštų, kurių viduje yra įdėklas, kuris viršutiniu profiliu yra pritvirtintas prie jau minėtų lakštų. Šių baseinų privalumas tas, kad jų nereikia demontuoti pasibaigus sezonui.

Kompozitiniai baseinai yra pagaminti iš patvarios, hermetiškos ir ilgaamžės stiklo plastiko medžiagos. Jo privalumas tas, kad jis nereikalauja papildomos hidroizoliacijos. Tokio tipo baseinus turėtų įrenginėti profesionalai.

Kaip teisingai pasirinkti apšvietimo vietą?

Ne paslaptis, kad sietynas dažniausiai yra pagrindinis šviesos šaltinis kambaryje. Paprastai tokio tipo apšvietimas yra ir viena pagrindinių vidaus patalpų detalių jūsų namuose. Taigi galite sutikti, kad renkantis šviestuvą naujiems namams, reikia skirti jam ypatingą dėmesį. Kai pasiūla tokia didelė, gali būti labai sunku išsirinkti šviestuvą, todėl parengėme trumpą atmintinę, į kurią turėtumėte atkreipti dėmesį renkantis šviestuvą. Šviestuvus galite įsigyti iš čia.

Kokia lempos ir apšvietimo paskirtis?

Renkantis šviestuvą, pirmiausia turite atsakyti į šį klausimą patys: kokia šios lempos paskirtis?

Trys pagrindiniai lempų naudojimo būdai:

  • Normalus viso kambario apšvietimas
  • Apšvietimas tam tikrose konkrečiose vietose (pvz., staluose) apšviesti, tada labiausiai tinka https://www.visisviestuvai.lt/led-apsvietimas
  • Pabrėžkite apšvietimą, kad apšviestumėte objektus (pvz., nuotraukas)

Renkantis standartinį kambario apšvietimą, rekomenduojame ieškoti šviestuvų su šviesos difuzoriais. Jei tai neįmanoma, reikia pasirinkti matinę (pritemdytą) lemputę. Tai tolygiai paskirstys šviesą ir užpildys visą erdvę. Renkantis apšvietimą rašomajam stalui rekomenduojame rinktis šviestuvų gaubtus su atviru viršumi, tokiu būdu šviesa nukreipta žemyn nebus per intensyvi. Akcentiniam apšvietimui prie šviestuvo rekomenduojame įsigyti ir šviesos ryškumo reguliatorių. Taip galėsite patys reguliuoti šviesos ryškumą bei jį suderinti su apšviestu objektu.

Renkantis šviestuvą, atkreipkite dėmesį į jo dydį

Jis turi būti nustatomas pagal patalpos, kurioje bus kabinamos lempos, dydį. Atkreipkite dėmesį ne tik į kvadratinį kambario plotą, bet ir į aukštį. Atminkite, kad per didelis sietynas labai neskoningai perpildys kambarį, o per mažas šviestuvas neužpildys visos erdvės.

Laikykitės taisyklių: kuo didesnis kambarys, tuo turi būti užpildytas daugiau, bet su saiku

Kur kambaryje kabės lempa?

Jei sietynas bus naudojamas visam kambariui apšviesti, rinkitės tokį sietyną, kuris tinka kambario viduryje. Kambario kampuose išdėstyti šviestuvai gali puikiai papildyti vietas, kurių negali apšviesti centriniai šviestuvai. Tai sukurs įdomų kelių lygių apšvietimą. Vienas iš svarbiausių dalykų yra aukštis, kuriame bus kabinamas šviestuvas. Lempos, kurios kabo per žemai, visų pirma, gali sukelti nepatogumų aukštesniems žmonėms, kitas dalykas, šviestuvas gali užgožti kitas stiliaus detales ir taip tapti visai neskoningu elementu. Tačiau šviestuvas kuris kabo per aukštai gali pasimesti erdvėje ir prarasti savo grožį. Tad panašiai kaip ir su šviestuvų dydžiu, taip ir čia: kuo didesnis šviestuvas, tuo jis turėtų būti kabinamas aukščiau. Na ir žinoma atvirkščiai, kuo šviestuvas mažesnis, tuo žemiau jis turėtų būti pakabintas.

Norėdami suteikti šiek tiek aiškumo:

  • Kambario, kurio lubų aukštis yra 2,4 m, lempos turi būti pakabintos nuo 1,9 m iki 2,1 m.
  • Virš tam tikrų vietų (pavyzdžiui, virtuvės kriauklių) kabantys sietynai turėtų būti pakabinti vidutiniškai 8 m aukštyje.
  • Šviestuvai virš valgomojo stalo turi būti pakabinti 5–1,7 m aukštyje virš žemės.

Veido raukšles naikinančios injekcijos

Hialurono rūgštis yra vienas svarbiausių komponentų mūsų kūne. Tai medžiaga, kurios yra daugumoje organų: kauluose, jungiamuosiuose audiniuose, kraujyje, odoje. Būtent hialurono rūgštis palaiko mūsų odos stangrumą. Nuo gimimo iki maždaug 30 metų hialurono rūgšties turime daug, vėliau ji ima nykti, oda praranda elastingumą. Sulaukus 50-ies mūsų kūne hialurono rūgšties jau perpus mažiau. Hialurono kiekį organizme veikia ir saulės spinduliai (deginimasis saulėje arba soliariume), patiriamas didelis stresas, taip pat gausus vaistų vartojimas.

Hialurono rūgšties injekcijos

Hialurono rūgšties injekcijomis galima išlyginti gilias raukšles kaktoje, esančias aplink nosį ar lūpas. Hialuronu galima  koreguoti  lūpų, skruostų, smakro kontūrus, suteikti veidui papildomo tūrio. 

Mūsų kūnui reikalingas aukštas drėgmės kiekis, nes visi vykstantys procesai susiję su kokiu nors skysčiu: šlapimas, limfa, kraujas ir pan. Jų metu vyksta medžiagų pernešimas ir šalinimas, o vanduo padeda judėti sklandžiau. Hialuronas išsiskiria iš kitų medžiagų savo unikalia savybe sugerti didelį kiekį drėgmės – tai užtikrina drėgmės palaikymą odoje ir kituose organuose.

Hialurono rūgšties nedideliais kiekias galima rasti daugelyje kosmetikos produktų, bet jų poveikis bus minimalus, nes paveikiamas tik odos paviršius. Hialurono injekcijos suteikia žymesnį poveikį, nes gryna hialurono rūgštis suleidžiama į problemines vietas.

Naudojant kokybiškiausius preparatus poveikis išlieka nuo pusės iki 2 metų, priklausomai nuo injekuojamos vietos ir siekiamo rezultato stiprumo. Hialurono rūgštis skatina odos atsinaujinimo procesus, todėl ir praėjus injekcijos poveikiui raukšlės netampa tokios gilios, kokios buvo. Nors procedūras reikia kartoti, jos tampa retesnės, reikalingas mažesnis hialurono kiekis.

Norėdami sužinoti apie hialurono rūgšties injekcijas ir kaip atliekama procedūra, informacijos rasite paspausdami šią nuorodą: https://grozioakademija.lt/naujiena/paakiu-korekcija-hialurono-injekcijomis-ka-reikia-zinoti/ .

Botulino toksino injekcijos

Kitas preparatas, botulino toksinas (plačiai žinomas kaip botoksas) yra plačiausiai naudojamas medicininis preparatas veido raukšlių išlyginimui ir prevencijai.

Pirmosios  mimikos raukšlės pradeda formuotis dar jaunystėje dėl pasikartojančių veido išraiškų ir padidėjusio tam tikrų raumenų aktyvumo. Botulino injekcijos blokuoja raumenis kontroliuojančius signalus ir atpalaiduoja nuolat veikiamus raumenis, o susidariusios raukšlės tampa vis lygesnės. Preparatas taip pat saugo nuo tolimesnio raukšlių formavimosi.

Apie botoksą susidariusi klaidinga nuomonė, kad leidžiantis preparatą veido išraiškų gali nelikti, veidas tampa it lėlės. Arba tai, kad atsiranda priklausomybė botoksui. Pirmuoju atveju, procedūrų metu suleidžiamas nedidelis kiekis botulino, kuris mažina raukšles, bet nepaveikia veido išraiškų. Botulino toksino injekcijos yra visiškai saugus medicininis preparatas, nuo kurio negali atsirasti priklausomybės.

Injekcijos poveikis pastebimas per 24-48 valandas, tačiau maksimalus rezultatas dažniausiai pasirodo po 14 dienų. Poveikis trunka iki 6 mėnesių.

Laiku pastebėjus pirmąsias besiformuojančias mimikos raukšles ar veido odos senėjimą, procesą galima gerokai pristabdyti hialurono arba botulino injekcijų pagalba, taip pat, užkirsti kelią tolimesniam raukšlių formavimuisi.

Įdomybės, kurios gali būti tik Meksikoje

Ar teko girdėti apie keistą reiškinį, vadinamą tylos zona? Apie vieną tokių norime trumpai papasakoti šiame straipsnyje ir, galbūt, šia tema pasidomėti plačiau. Ši vieta Meksikoje yra apie keturis šimtus mylių nutolusi nuo Junginių Valstijų sienos, kalnuotoje vietovėje. Kodėl ji yra vadinama būtent tylos zona? Čia nepasiekiami jokie radijo, telefono, GPS ar interneto signalai. Kitaip sakant, čia negalima priimti ir išsiųsti jokio signalo, siunčiamo oru. Mokslinkai nuodugniai tiria šį keistą reiškinį, tačiau paslaptis dar nėra atskeista (arba atsakymas yra šokiruojantis ir nuo visuomenės paprasčiausiai slepiamas (tokių teorijų taip pat yra)).

Kai kurios teorijos teigia, kad ši Meksikos vieta yra paveikta ateivių ir kitų nežemiškos kilmės būtybių. Tikėti tuo ar ne, galite nuspręsti patys.

Kada imta kalbėti apie šią teritoriją? Trečiąjame dešimtmetyje, meksikietis lakūnas skrido virš šios zonos ir pastebėjo nutrūkusius radijos signalus. Tuomet į jo pastebėjimą nebuvo rimtai sureaguota.

Šis faktas buvo pripažintas tik po kiek daugiau, nei trisdešimties metų, kuomet toje vietoje buvo atliekami organinės chemijos tyrinėjimai. Mokslininkas, dirbęs tylos zonoje pranešė, kad radijo stotelės signalai niekaip nepasiekė grupės, tyrinėjančios netoliese. Tai buvo šios keistos vietos tyrinėjimų pradžia, nes po trumpo laiko, virš šios vietos skrisdama sudužo radijo bangomis valdoma raketa, paleista iš Naujosios Meksikos. Šiuo keistu reiškiniu susidomėjo ne tik Meksikos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialiosios tarnybos.

Buvo atliekama labai daug tyrimų, tačiau tikroji teisybė ir logiški paaiškinimai dar nepateikti. Kaip teigia dar viena teorija, po šia vietoje yra susitelkusi didžiulė naudingųjų iškasenų (urano) sankaupa. Uranas gali sutrukdyti sklisti radijo ryšiui.

Dar viena teorija remiasi meteoritų, nukritusių šioje vietoje, kiekiu. Faktas, kad per tūkstančius metų į tylos zoną buvo nukritę daugiausiai meteoritų nei kitose pasaulio vietovėse. Šios teorijos pasekėjai tvirtina, kad meterorituose yra neatrastų medžiagų, trukdančių sklisti radijo ryšiui.

Tad kuria teorija vertėtų tikėti, galite išsirinkti patys. Jei susidomėjote šiuo reiškiniu, atvykite į Meksiką patys ir vietiniai jums papasakos dar daugiau dalykų.

Gintarė

Metalai

Metalai yra vieni iš naudingiausių Ir dažniausiai sutinkamų medžiagų Žemėje. Kad ir kur bebūtume, labai tikėtina, kad šalia bus koks nors metalinis daiktas. Net ir žmogaus kūne yra metalo.

Ką gali metalai?

Beveik visi metalai turi savybių, dėl kurių jie yra naudingi: visais jais lengvai teka elektros srovė, daugumą jų galima lieti ir formuoti, išploti į lakštus arba ištempti į vielą. Keletą, kaip antai, geležį, galima įmagnetinti. Pridėjus į vandenį arba alyvą mažyčių geležies dalelių, gaunamas MR (magnetoreologinis) skystis, kuris, veikiamas magnetinio lauko iš skyčio virsta kietuoju kūnu. Ši savybė labai naudinga norint sustiprint pastatus ir tiltus.

Metalų atmintis

Kai kurie metalai, nesvarbu, ar jie būtų susukti, įspausti, ištempti, geba atgauti ankstensę formą, kai, pavyzdžiui, nustoja veikti deformuojanti jėga, pakyla temperature. Tokie metalai ypač praverčia chirurgijoje, nes jų dirbinius galima taip išlankstyti, kad būtų patogiau įstatyti į sunkiai prieinamas kūno vietas, o formą jie atgauna įšilę nuo kūno šilumos.

Dantų sąvaržos (ortodontinės vielelės), pagamintos iš “armintį” turinčio metalo, labai lėtai keisdamos savo formą švelniai koreguoja dantų padėtį.

Metalinės putos

Įprasta galvoti, kad metalas yra sunkus ir kietas, bet jį galima išlydyti (suskystinti) ir įleidus dujų, išpūsti, kad pavirstų putomis. Kai toks metalas atvėsta ir sukietėja, jame lieka oro pripildytų ertmių – lyg kokioje kempinėje. Nors putmetalio struktūra beveik kaip kempinės, jis tvirtas, be to, atsparus šilumai ir puikiai sugeria smūgius, pavyzdžiui, susidūrus automobiliams.

Maisto medžiagos

Metalai tokie svarbūs, kad be jų net negalėtume išgyventi. Visuose augaluose ir gyvūnuose yra šiek tiek metalų, kurie būtini gyvybei palaikyti. Pavyzdžiui, metalas, vadinamas kalciu, sudaro apie 2 procentus visos žmogaus kūno masės. Beveik visas jis susikaupęs dantyse ir kauluose. Augalai gauna metalų iš dirbos ir vandens, o mes – valgydami augalus ir augalėdžių gyvulių mesa.

Rūdos ir grynuoliai

Daugumą metalų išgaunama iš žemės, kur jie, susimaišę su kitais elementais, slūgso rudų pavidalų. Šios rūdos kasamos, paskui skaidomos cheminėmis medžiagomis, veikiama Elektra arba kaitinamos labai aukštoje temperatūroje, kad atsiskirtų jose esantys metalai. Kai kurie metalai, tokie kaip auksas, randami gryni, nes yra atsparūs cheminiams poveikiui. Tačiau jie kur kas retesni negu įprastiniai metalai.

Energija tarnaujanti žmonėms

Laikui bėgant žmonės tapo priklausomi nuo energijos, kurios, augant šilumos, elektros, transporto kuro poreikiams, reikia vis daugiau ir daugiau. Daugiausiai šios energijos gaunama deginant naudingąsias iškasenas: dujas, naftą ir anglis. Bet jų ištekliai nėra amžini.

Ateities kuras

Manoma, kad nafta ir gamtinės dujos išseks dar iki šio amžiaus pabaigos. Todėl ieškant joms pakaitalų atkreiptas dėmesys į tą energiją (pavyzdžiui, vėjo), kurios ištekliai ilgainiui atsinaujina. Tačiau kol kas daugumos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą riboja galimybė juos eksploatuoti, brangios arba sudėtingos naudojimo technologijos.

Ekologiškesni automobiliai

Žmonių poreikiai energijai neapsiriboja vien tik elektros energija, vartojama buityje ir pramonėje. Automobiliai ir kitos transporto priemonės taip pat naudoja kurą ir varikliui dirbant išmeta į orą kenksmingas dujas. Mokslininkai, įnikę į aplinkai nekenkiančio ir pigaus energijos šaltinio, kuris tiktų transportui, paieškas, sukūrė vandenilinius kuro elementus. Vandenilio yra apstu, o jį naudojant oras neteršiamas kenksmingomis išmetamosiomis dujomis.

Biomases energija

Gyvosios būtybes gauna energijos iš Saulės. Jos yra tarsi miniatiūrines jėgaines – jeigu tik sugebama rasti būdą, kaip jas panaudoti. Šiukšlių sąvartynuose, ūkiuose, kai kuriose gamyklose, kaip antai popieriaus fabrikuose, susikaupia ar atlieka dideli kiekiai organinių medžiagų- mėšlo, medienos masės, žuvusių augalų liekanų ir pan.

Tokių medžiagų energija vadinama biomasės energija. Ją išgauti galima įvairiais būdais – biomasę deginant, perdirbant į cheminį kurą pavyzdžiui, etanolį ir kt.

Plazmos energija

Dabartinės atominės elektrinės gamina energiją skaidydamos atomus, bet ateityje jos gali pradėti naudoti branduolių sintezę – atomų jungimąsi. Šio vyksmo metu energija išsiskiria neįsivaizduojamai karštos plazmos pavidalu. Tokiu būdu gauta plazma galėtų aprūpinti dideliu kiekiu energijos visą pasaulį, bet mokslininkai dar nežino, kaip suvaldyti jos bauginančią galią.

Nepaprastieji plastikai

XIX a. išrasti plastikai padare tikrą revoliuciją musų gyvenime. Juos galima lieti, visaip formuoti, perdirbti, supinti į sruogas ir gauti tūkstančius naudingų daiktų.

Kas yra plastikai?

Plastikai yra polimerinės medžiagos, sudarytos iš daugelio molekulių, susijungusių į grandines. Priklausomai nuo tų grandinių struktūros, polimerai gali būti standūs, lankstūs, kieti, minkšti, nelaidūs šilumai. Štai kodėl jie taip plačiai naudojami.

Universalumas

Nėra nieko stebėtina, kad tiek daug daiktų yra gaminama iš plastikų – palyginti su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, metalais, jie yra labai pigūs ir lengvai gaunami. Kadangi plastikais negali teketi elektra, jie puikiai tinka laidams ir elektros įtaisams izoliuoti.

Be to, plastikai yra tokie chemiškai neaktyvūs, kad kai kuriuos galima įsodinti į žmogaus kūną be kokių nors žalingų sveikatai padarinių. Juos net galima susukti į gijas ir pagaminti lengvą neperšaunamą drabužį.

Kai kulka pataiko į neperšaunamą liemenę, jos daugiasluoksnis plastikinių siūlų audinys sugeria smūgio energiją, apsaugodamas liemene vilkintį žmogų nuo sužeidimo.

Plastikų, auginimas

Kadangi plastikai yra labai plačiai naudojami, mokslininkai nuolatos ieško naujųjų masinės gamybos būdų. Sunku patikėti, kad ateityje plastikas gali būti auginamas kaip žemės ūkio kultūra panaudojant bakterijas, kurios moka jį gaminti. Perkėlus šių bakterijų genus (cheminių instrukcijų) į augalą, vadinamą pipirne, jo lapų ląsteles galima paversti plastiko ,,gamykla“. Galbūt vieną dieną „plastikinių augalų” laukai bus įprastas vaizdas.

Šauni komanda

Dar įvairesnių savybių plastikams galima suteikti pridėjus į juos visiškai kitokios prigimties medžiagų, kaip antai anglies, metalo arba stiklo.

Šitaip gautos medžiagos, vadinamieji kompozitai, tvirtumu prilygsta toms medžiagoms, su kuriomis buvo sumaišytas plastikas, bet yra kur kas už jas lengvesnis. Todėl puikiai tinka lėktuvų dalims, lenktyninių automobilių korpusams ir kitiems daiktams gaminti.

Irimas

Kasmet visame pasaulyje išmetama milijonai plastikinių atliekų, kurios papildo gausų šiukšlių kiekį. Daugelį metų plastikai buvo gaminami naudojant iš naftos gaunamus produktus. Dauguma šios rūšies plastikų biochemiškai suskyla arba natūraliai suyra per keletą šimtų metų. Kad irimo procesas paspartėtų, bandoma plastikų gamybi panaudoti kukurūzų krakmolą.

Mėlynieji kalnai australijoje

Šveicarai turi kalnus, ir į juos kopia. Kanadiečiai turi ežerus, tad plaukioja kanojomis. Australai turi kanjonus, ir imasi juos tyrinėti – tai hibridinė beprotybės forma tarp kopimo į kalnus ir urvų tyrinėjimo, kai užuot lipę į viršų, leidžiasi žemyn, neretai šlapiais tuneliais ir ankštais koridoriais.

kalnai

Skirtingai nuo kitų siaurais kanjonais galinčių pasigirti kraštų, tokių kaip Jutos valstija JAV, Jordanija ar Korsika, Australija didžiuojasi turtingu, senus laikus siekiančiu kanjonų tyrinėjimo paveldu. Tam tikra prasme tai ekstremali žygių per brūzgynus forma, kažkas, ką aborigenai dare tūkstančius metų pries atvykstant europiečiams. Tačiau neturėdami virvių ir reikiamos įrangos, aborigenai negalėjo išžvalgyti pačių giliausių plyšių.

Šiandien gal tūkstančiai australų pėščiomis keliauja kanjonais, šimtai leidžiasi į juos virvėmis, bet tik nedaugelis tyrinėja naujus. Šie ambicingi aistruoliai paprastai turi stiprias regbio žaidėjo kojas, įdrėskimų randais išmargintus kelius, pingvino atsparumą lediniam vandeniui, valabės vikrumą šokinėjant per uolas ir urvų tyrinėtojo ryžtą lyg kurmiui šliauži per uolas ir urvų tyrinėtojo ryžtą lyg kurmiui  šliaužti į drėgnas tamsias angas. Dažniausiai jie avi “Dunlop Volley” kiltinius teniso batelius guminiais padais, dėvi apdriskusius šortus ir pigius megztinius. O svarbiausia – ieško nuošaliausių, sunkiaiprieinamų kanjonų. “Kuo tamsesnis, siauresnis ir vingresnis – tuo geriau, – sako Deivas Noublas (Dave Nouble), vienas labiausiai patyrusių kanjonų tyrinėtojų šalyje.

Per praėjusius 38 metus D. Noublas pirmasis apie 70 kartų nusileido į kanjonus Mėlynuosiuoe kalnuose (Blue Mountains), vos už kelių valandų kelio automobiliu į vakarus nuo Sidnėjaus. Šis netikėtai raižytas regionas turi šimtus siaurų kanjonų. Vadinamieji Mėlynieji kalnai – ne kalnai, o labia sena nuosėdinė plynaukštė, giliai išraižyta upių erozijos ir tankiai apaugusi eukaliptais.

melynieji kalnai

Kanjonų alpinistai prieš kaskadą

2,5 km ilgio Danajės upelio kanjonas (Nuotr. viršuje) sminga žemyn daugiau nei 600 m, ir alpinistams tenka apie devynis kartus leisti virve – vienąsyk 27 m aukščio kriokliu – ir plaukti per gilius užutekius. Gamtininkas Mailzas Danfis (Myles Dunphy), padėjęs įkurti Mėlynųjų Kalnų nacionalinį parką, kanjoną aptiko XX a. trečiajame dešimtmetyje. Šiandien jis tebėra standartas, pagal kurį kanjonų alpinistai vertina savo įgūdžius.

Kitoks požiūris į tikrovę

Norėdami naudotis proto galiomis, nebūtinai turim suprasti fizikos dėsnius arba žinoti, kodėl tikrovė yra tokia, kokia yra. Lygiai taip pat nebūtina išmanyti, kaip veikia karbiuratorius arba kaip kibirkštis užveda variklį. Tik nedaugelis mūsų supranta, kaip veikia mechanizmai, bet tai netrukdo mums vairuoti automobilio. Taigi bet kas gali greitai perprasti ir proto galių mokslo pagrindus ir sėkmingai juos naudoti kasdieniniame gyvenime.

Pirmiausiai panagrinėkime tikrovės prigimtį ir ypač nepaprastus pastarųjų dvidešimties metų mokslo atradimus, kurie mums padėjo geriau suprasti, kaip protas kuria savo tikrovę. Tie atradimai paaiškina, kodėl mūsų proto sukurti vaizdiniai yra ne tuščios svajonės, o kūrybinis procesas, padedantis mums kontroliuoti ir valdyti tą pačią energiją, kuri neleidžia materijai išsklisti, vandenį paverčia garu arba paverčia sėklą sudygti ir augti.

Suvokdami tos energijos prigimtį, geriau suprasime ir kas yra mūsų protas, įsitikinsime, kad įkvėpimas, malda ar intuicija visiškai nėra antgamtiniai reiškiniai, o paklūsta modeliams ir dėsniams, kuriuos galim atskleisti ir jais sąmoningai naudotis. Kaip ir viską mūsų pažįstamoje visatoje, proto galias valdo dėsniai. Apibūdinti ne moksliniu žargonu, o paprastais žodžiais ir aiškiai išdėstyti, tie dėsniai gali būti suprantami bet kam.

Šiuolaikinė fizika teigia, kad visata yra begalinis, neskaidomas dinamiškos veiklos tinklas. Ji yra gyva ir nuolat kintanti, kita vertus joje viskas tarpusavyje sąveikauja. Elementariausiu lygiu visata atrodo vientisa ir nedaloma, bekraštės energijos, apimančios kiekvieną objektą ir veiksmą, jūra. Tai vienas vienetas. Trumpai tariant, mokslininkai dabar patvirtina tai, ką tūkstančius metų kartojo mistikai, aiškiaregiai ir magai: mes – ne pavieniai individai, o visumos dalis.

“Kai nupjaunamas žolės stiebelis – sudreba visa visata.” – tai senas posakis iš upanišadų.

Šiuolaikinė fizika pakeitė mūsų materialaus pasaulio sampratą. Į dalelytes jau nebežiūrima kaip į elementarios “medžiagos” darinius, o kaip į energijos pluoštus. Jos gali staiga transformuotis, daryti “kvantinius šuolius”, kartais elgtis kaip atskiri vienetai, o kartais kaip grynosios energijos bangos. Tikrovė laki. Nėra nieko pastovaus. Viskas nuolat kinta. Netgi akmenyje šėlsta energija. Visata yra dinamiška, gyva. Mes – jos dalis, todėl ir patys esam gyvi bei dinamiški.

Visata yra milžiniška holograma

Pirmą kartą teorijas, leidusias išplėtoti hologramos koncepciją, 1947 metais suformulavo Denisas Gaboras (Dennis Gabor). Už šį atradimą jis vėliau buvo apdovanotas Nobelio premija. Holograma – tai tokia vientisa būtis, kurioje “visuma” slypi kiekvienoje jos dalelėje. Pavyzdžiui, holografinį modelį galima rasti jūrų žvaigždėje. Nupjovus vieną jos dalį, ataugs kita. Ir ne tik tai. Nupjautoji dalis ataugins visą žvaigždę, nes jos genetinis kodas yra visose jos dalyse.

Prieš kelerius metus vyko holografijos paroda, kurioje mačiau holografijos būdu darytų nuotraukų. Vienoje buvo stovinti moteris. Man pasislinkus į dešinę, nuotrauka staiga pasikeitė ir buvo matyti rūkanti moteris. Pasitraukus į kairę, nuotrauka vėl keitėsi, – moteris stovėjo gundančia poza. Jeigu kas nors būtų tą holografinę plokštelę numetęs ant grindų ir sudaužęs, kiekvienoje šukėje būtume pamatę ne tai, ko galėtume tikėtis, – dalis dalį batelio ar suknelės arba galbūt moters akį. Būtume matę ją rūkančią, arba gundančią. Kiekvienoje šukėje būtų visas atvaizdas.

Pasirodo, kad ne tik tikrovė iš prigimties yra holografiška. Smegenys irgi veikia holografiškai. Mūsų mąstymo procesai, regis, atitinka pradinę visatos būklę ir sudaryti iš tos pačios “medžiagos”. Smegenys yra holograma, atspindinti holografišką visatą.

1979 metais Robertas G. Janas (Robert G.Jahn), Prinstono universiteto Inžinerijos ir taikomojo mokslo fakulteto dekanas, sukūrė mokslo tiriamąją programą “sąmonės reikšmei kuriant fizinę tikrovę” nagrinėti. Atlikę tūkstančius bandymų, Janas su savo sekėjais paskelbė savo darbo išvadas. Jie konstatavo, jog yra pakankamai duomenų tvirtai teigti, kad protas gali veikti ir tiesiogiai veikia fizinę tikrovę. 1994 metais žymiausi pasaulio mokslininkai ir pedagogai susirinko Prinstono universitete, kad aptartų, kaip tas stulbinančias žinias išplėtoti ir pritaikyti savo mokslo srityse ir savo aukštosiose mokyklose.

Informacija buvo tikrai jaudinanti, o pagalvojus, kaip ją galima panaudoti, gniaužė kvapą.

Dabar jau daug mažesnė paslaptis, kaip sąmonė sąveikauja su fiziniu pasauliu: sąmonė – tai ne kas kita kaip subtiliausia ir dinamiškiausia energijos forma. Tai apdeda paaiškinti, kodėl įvykius veikia mūsų vaizdiniai, svajonės, troškimai, norai ar baimė ir kodėl mūsų vaizdinys gali tapti tikrove.

Šie atradimai, aiškinantys tikrovės prigimtį, gali būti svarbiausias mūsų nuolatinio keitimosi ir tobulėjimo akstinas. Žinodami, kad esam atviros ir dinamiškos visatos dalis ir kad mūsų sąmonė gali vaidinti lemiamą vaidmenį kuriant tikrovę, galime gyventi kūrybingiau ir efektyviau. Nebestovėsime nuošalėje žiūrėdami, kas mums nutiks, nes dabar jau žinome, kad tos nuošalės nėra ir niekada nebuvo. Viskas veikia viską. Kad ir kur eitume, kad ir ką darytume, mūsų mintys kuria mūsų tikrovę.

“Naujosios teorijos sukūrimas, – kartą pasakė Einšteinas, – yra tarsi kopimas į kalną, iš kur atsiveria naujas, platesnis vaizdas”.