Pirminis elamitų raštas yra seniausias neiššifruotas pasaulio raštas – tariant, kad tai tikra rašto sistema. Jis buvo trumpą laikotarpį prieš 5000 metų, apie 3050 – 2900 m. pr. Kr., vartojamas Elame – toks buvo Persijos provincijos ir krašto, antikos geografų vadinamo Sūziana (nuo senovės sostinės Sūzų vardo), biblinis pavadinimas; dabar jis labai apytikriai atitinka vakarų Irano naftos laukų sritį. Tačiau atrodo, kad pirminis elamitų raštas vartotas daug platesnėje teirtorijoje, o ne vien Elame; jis aptinkamas iki pat rytinės Irano sienos su Afganistanu.

Pirminiu šis raštas vadinamas todėl, kad jis ankstyvesnis už daug vėliau pasirodžiusį, iš dalies iššifruotą, taip pat Sūzuose atrastą raštą, vadinamą linijiniu (senuoju) elamitų raštu, kurį vartojo valdovas Puzuras Inšušinakas, irgi trumpą laikotarpį, apie 2150 m. pr. Kr. (Trečias, beveik iššifruotas raštas, elamitų dantiraštis, buvo vartojamas nuo XIII a. daugelį šimtmečių; jį vartojo ir Persijos karalius Darėjas savo sostinėje Persepolyje.) Ryšys tarp elamitų pirminio  ir elamitų linijinio rašto yra ginčytinas. Ankščiau mokslininkai buvo įsitikinę, jog tais dviem raštais buvo reiškiama ta pati kalba ir kad elamitų linijinis raštas susiformavo iš pirminio elamitų rašto. Tačiau šiandien jie vis labiau įsitikina, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų egzistavus bendrą kalbą ir kultūrą.

Pirminio elamitų rašto yra nemažas rinkinys: beveik 1500 tekstų (molio lentelių), turinčių apie 100 000 ženklų, nors daugelis jų taip smarkiai apgadinti, kad žinomi tik iš rekonstrucijų, o elamitų linijinio rašto  rasti tik 22 tekstai. Likimo ironija, kad elamitų linijinis raštas šiek tiek geriau suprantamas negu pirminis elamitų raštas, nes kai kurie iš nedaugelio jo įrašų yra dvikalbiai (antrasis, žinomas raštas yra akadų dantiraštis), o pirminio elamitų rašto nėra dvikalbių pavyzdžių, ir jo kalba visiškai nežinoma.

Vis dėl to apie tą raštą nemažai žinome. Daugiausia naudos davė skaitvardžių šifravimas, nes jų yra visose  lentelėse; aiškiai matyti, kad visos lentelės pateikia žmonių ir daiktų sąrašus su skaičiavimais, kaip ir daug geriau suprantamos šumerų lentelės iš Mesopotamijos.

Kruopštus daugelio lentelių skaitvardžių tyrimas rodo, kad pirminės elamitų kalbos raštininkai vartojo įvairias skaičiavimo sistemas, ne vien čia parodytą paprastą dešimtainę sistemą. Pavyzdžiui, negyviems daiktams skaičiuoti, kaip ir Babilonijoje, vartota šešioliktainė sistema. Tačiau nors galime suprasti daugelį pirminio elamitų rašto skaičiavimų, dar nežinome, ar neskaitmeniniai rašmenys yra fonetiniai, ar ideografiniai, todėl negalime išsiaiškinti daugelio ženklų, kurie tikriausiai reiškia asmenų ir institucijų pavadinimus. Remdamiesi turimomis žiniomis, galime tvirtinti, kad tai tikras raštas, o ne sudėtinga ūkinių duomenų užrašymo sistema.