Yra daug liudininkų, teigiančių, kad kalbėję su amerikiečiu Paul Twitchell tuomet, kai jis pats buvęs už šimtų ar tūkstančių kilometrų. To neneigia ir pats Paul, aprašęs knygoje „Įvadas į sielos keliones* (“Introduction to Eckankar”) savo iš tiesų stebuklingus sugebėjimus. Iš kur jie?

Būdamas penkerių metų Paul susirgo sunkia pleurito forma Laimei, jis augo šeimoje, kurios narius indų šventikas Sudar Singh buvo išmokęs sielų kelionių. Vėliau Paul rašė, kad sesuo Kay-Dee padėjusi jo sielai laikinai pasišalinti iš mirštančio kūno, o praėjus krizei ją sugrąžinusi atgal.

Stulbinantis buvo ir šio žmogaus gyvenimas. Nors jis buvo nesantuokinis vaikas, motinos pagimdytas valties, plaukusios Missisipi upe, denyje, tėvas jj priėmė j savo šeimą ir nuoširdžiai rūpinosi juo. Dar paauglystėje Paul pateko į Indų šventiko Ir jogo Sudor Singh mokyką Alahabado mieste, kurią anksčiau buvo baigęs jo tėvas ir kiti šeimos nariai.

Indijoje (tiksliau – dabartiniame Pakistano) gautos pamokos paul’ui gyvenime labai pravertė, ypač II pasaulinio karo metais. Jam tarnaujant laivyne ir vadovaujant artileristų būreliui, patrankos bokštelyje įvyko nelaimingas atsitikimas: pabūklo uokse po šūvio įstrigo sviedinys. Vyrams bergždžiai bandant jį ištraukti, šalia Paul’o išdygęs jo tėvas (faktiškai tuo metu jis buvo už tūkstančių kilometrų) suriko: „Šokite žemyn! Vamzdis sprogs!” Taip ir atsitiko, bet tuomet Paul su draugais jau gulėjo ant denio. Niekas nenukentėjo. Kai atostogų namo sugrįžęs Paul padėkojo tėvui už išgelbėjimą, šis tik nusišypsojo…

Netrukus Paul pakartojo tėvo žygdarbį. Kai Guam saloje, kurios didesnę dalį buvo užėmę japonai, jaunas amerikietis jūrininkas, netyčia pasiklydęs ir atsiskyręs nuo draugų, verkė iš nevilties, jam pasirodė kitas amerikiečių jūrininkas ir paėmęs už rankos nuvedė pas draugus. Kai garsas apie tai plačiai pasklido, jūrininkai, įtardami, kad tai Paul’o darbas, išgelbėtajam vaikinui parodė Paul’o Twitchell’o nuotrauką. Joje pasiklydėlis iš karto pažino savo geradarį, gelbėjimo metu plaukusį laivu netoli San Francisco. Išgirdęs draugų perduotą vaikino padėką ir priekaištus, kam tylėjęs, Paul liūdnai prisipažino: „Nejaugi kas nors tuo tikėtų? Išjuoktų, ir tiek…”

Kai po karo 1959 metais mirė Sadar’o Singh’o mokyklą baigęs tėvas, o po to ir sesuo Kay-Dee, Twitchell ėmė steigti mokyklas, kurių mokiniai, indų pavyzdžiu vadinti „chelas”, mokėsi Singh’o propaguoto „Eckankar” – sielos kelionių sugebėjimų. „Chelas” parankiniu vadovėliu tapo minėta Paul’o Twitchell’o knyga „Įvadas į sielos keliones’. Populiarindamas ją autorius kartais griebdavosi gana neįprastų metodų. Laiške, adresuotame knygos autoriui, Pompano Beach mieste (Florida) i gyvenanti ponia A.F.S. rašė: „Jūsų knygą “Įvadas į sielos keliones,, man vieną vakarą netikėtai įteikęs nepažįstamas vyriškis staiga tarsi skradžiai žemę prasmego… Knygos kaina nenurodyta. Laukiu Jūsų paaiškinimo”. Netrukus atėjo Twitchell’o kontoros atsakymas – žiupsnelis Informacijos apie knygos autorių, jo stebuklingus sugebėjimus ir nuotrauka Dirstelėjusi j ją moteriškė vos neapalpo – į ją žvelgė paslaptingasis vyriškis, netikėtai padovanojęs knygą ir po to tarsi išgaravęs…