PAPRASTAI TARIANT, Turino drobulė yra didelis, 4,3 m ilgio ir 1,1 pločio, drobinis audeklas su vyro, tikriausiai mirusio dėl nukryžiavimo, atvaizdu iš priekio ir nugaros. Jau vien faktas kelia susidomėjimą, tačiau pareiškimas (padarytas ne Bažnyčios vadovybės), jog tai yra tikro Jėzaus Kristaus įkapės, kelia daug prieštaringų vertinimų. Toks tvirtinimas paskatino atlikti kruopštų mokslinį tyrimą ir surengti mokslinių konferencijų. 1978 m. drobulės paroda Turine, Italijoje pritraukė tris milijonus lankytojų, neabejotina, kad būsimas ekspozicijas aplankys dar daugiau žmonių.

Kai kas mano, kad šios drobulės istorija prasidėjo 1357 m., kai Gotfridas II Šarnietis parodė ją Lirė, Prancūzijoje. Tačiau Jėzaus atvaizdai buvo minimi ir ankstesniais laikais. Pavyzdžiui, vienas rašytinis IV a. šaltinis teigia, kad Tadėjus ar Adajus Sirijoje “rinktiniais pigmentais” nutapė Kristaus atvaizdą. Kitame VI a. šaltinyje pasakojama istorija, kad Kristus nusišluostęs veidą rankšluoščiu ir taip įspaudęs jame savo atvaizdą. Kristus atidavęs šį rankšluostį Edesos karaliaus Abgaro pasiuntiniui. Apie Kristaus atvaizdą Edesoje buvo pasakojama iki 944 m., kai Bizantijos kariuomenė išgabeno paveikslą į Konstantinopolį (Stambulą). Čia tas atvaizdas buvo iki 1204m., kai ketvirtojo kryžiaus žygio riteriai miestą apiplėšė ir pasiėmė jo brangenybes, tarp jų ir paveikslą. Tuo galima būtų paaiškinti, kaip drobulė XIV a. pasirodė Prancūzijoje.

Turino drobulės tyrimas ir datavimas

Viduramžiais buvo rodoma daug Kristaus “įkapių”, tai kuo gi taip sudomino Turino drobulė?

Iš primo žvilgsnio atvaizdas drobulėje atrodo neryškus – neaiškuss gelsvas paveikslas baltame fone. Jis geriau suprantamas kaip negatyvinis nukryžiuoto žmogaus atvaizdas iš priekio ir iš nugaros; keistas dalykas, kad jame yra trimačių duomenų. Be to, šiame atvaizde nuostabiai daug detalių: labai tiksliai matyti žmogaus anatomija, kad ir sužalojimai nuo čaižymo, kraujo, tekėjusio iš vinių padarytų žaizdų plaštakose bei pėdose, pėdsakai, kraujas viršugalvyje ir plaukų bei barzdos žymės. Dar tyrinėtojai spėja buvus nosies lūžį ir ant akių uždėtas monetas. Atliktas kraujo dėmių DNR tyrimas parodė, kad tai vyro AB grupės kraujas.

Be to, yra mikroskopinių dalelių, tarp jų purvo, dulkių ir žiedadulkių. Žiedadulkės patekusios iš įvairių augalų; specialistai atpažino 19 rūšių augalus, kurie auga tik Jeruzalės ir Jericho apylinkėse.

1988 m. Ciūriche, Oksforde ir Tuksone (JAV) buvo atliktas drobulės datavimas radioktyviosios anglies metodu pagreitintos masės spektrometrijos būdu, kuris leidžia radioktyviosios anglies metodu datuoti mažesnius pavyzdžius. Audėklo gabalėlis, vos 1 cm x 5,7 cm dydžio, buvo padalytas trims laboratorijoms. Remiantis šių tyrimų rezultatais, Turino drobulė datuota 1260 – 1390 m. Ar tai neišsprendžia jo amžiaus klausimo?

Daugeliui žmonių, ypač reiškiančių mintis spaudoje, atrodė, kad radioktyviosios anglies metodas tą ir padarė, ir daugelis mokslininkų 1988 m. rezultatus laikė galutiniais. Tačiau kiti nurodė, kad pavyzdys buvęs paimtas iš tos drobulės dalies, kurią žmogaus rankos daugiausia lietė nuo tada, kai ji buvo pirmą kartą viešai parodyta. Be to, drobulė apsvilusi per 1532 m. gaisrą Turine, o nuo ugnies atsirandą naujų teršalų, ir tai patvirtinęs žinomų pavyzdžių tyrimas. Kiti teigė, kad ant senovinės drobės plaušelių išaugę grybelių ir bakterijų, o jų neįmanoma pašalinti drobulei naudotu datavimo procesu. Galų gale, kadangi radioktyviąją anglimi nustatyta data yra XIII ar XIV a., atvaizdo (jeigu jis padirbtas) meninis stilius turėjęs būti viduramžiškas, tačiau jis ne toks.

Drobulės paaiškinimas

Tai kuo galime remtis, mėgindami paaiškinti šią paslaptingą drobulę? Ar ji iš tikrųjų liudija apie stebuklą? Dar yra galimybių ginčytis ir eksperimentuoti. Pasak kai kurių įtikinamiausių aiškinimų, šis pėdsakas yra sudėtingų ir vos pastebimų gamtinių procesų, kuriuos mes dar ne visai suprantame, padarinys. Bandymai, atlikti su medicininiu manekenu viename senoviniame Jeruzalės kape, parodė, kad kūno šiluma (sukelta pomirtinės karštinės) ir prakaitas, turintys rūgščių, drauge su šarmine, labai drėgna klintyje iškirsto kapo aplinka sukuria nebalintoje drobėje labai subtilų atvaizdą.

Kad ir kokie buvo tikrieji procesai, Turino drobulė lieka tikra mokslinė anomalija ir nepasiduoda didžiausioms mūsų pastangoms analizuoti ir klasifikuoti.