VIII – XV a. Jungtinių Valstijų pietuose ir pietryčiuose klestėjo keletas galingų genčių vadų valdų, archeologų vadinamų bendru “Misisipės kultūros” vardu. Misisipės bendruomenes vienijo tik stiprūs religiniai įsitikinimai, iki šiol mažai suprasti, o terminas “Misisipės kultūra” apima platų spektrą bendruomenių, nuo mažų genčių iki milžiniškų apeiginių centrų, kurių didžiausias buvo Kahokija rytiniame Misisipės krante, netoli dabartinio Rytų Sent Luiso miesto.
Kahokija yra nepaprastai derlingame Misisipės žemumos rajone, kur kitados buvo gausu žuvų, medžiojamų paukščių bei žvėrių ir valgomų laukinių augalų. X a. susivienijus daugeliui mažų gyvenviečių, čia ėmė augti apeiginis centras. Savo klestėjimo viršūnėje 1050-1250 m. Kahokija užėmė daugiau kaip 13 kv. km plotą. Šiaudais dengtuose mediniuose (stainių) namuose, išsidėsčiusiuose abipus rytų-vakarų kryptimi besidriekiančios centrinės zonos, maždaug 800 ha plote gyveno daugiau kaip 10 000 žmonių. Centrinėje Kahokijos teritorijoje išsirikiavę 100 įvairios formos ir dydžio maundų (žemių sampilų); dauguma jų susispietę aplink atviras aikštes. Didžiausias jų yra Vienuolio maundas, iškilęs virš gyvenvietės ir aplinkinio kraštovaizdžio.
Vienuolio maundo statyba
Vienuolio maundas buvo keturiū terasų žemės statinys, siekęs 30,4 m aukštį. Jis yra 316×240 m dydžio ir užima 6,4 ha plotą. Statydami šį didžiulį pilkapį, darbininkai – tikriausiai vietinių kaimų gyventojų būriai – supylė daugiau kaip 614 478 kūb. m. žemės, nešiodami ją paprastomis vytelių pintinėmis. Maundas buvo pastatytas keliais etapais apie 950-1050 po Kr., kaip dalis daug didesnio apeiginio centro. Dumblo ir molio sluoksnius padengdavo rupesnėmis medžiagomis, taip garantuodami vidinį nusausinimą. Pietiniame ir vakariniame šonuose statinys sustiprintas išoriniais kontraforsais. Kad statytojams darbas pavyko, patvirtina toks faktas, jog, nepaisant statybinių medžiagų netvirtumo ir milžiniškos kauburio masės, daugiau kaip tūkstantį metų jis išliko nesuiręs. Galimas dalykas, kad po kiekvieno statybos etapo viršūnėje buvo įrengiama šventykla šiaudiniu stogu. Vienuolio maundas yra daugiau kaip dukart didesnis už kitus Kahokijos pylimus, todėl pastatas, kadaise stovėjęs jo viršūnėje, tikriausiai buvo viso apeiginio komplekso židinys.
Abiejose Vienuolio maundo pusėse dviem eilėmis rikiavosi kai kurie kiti didesnieji Kahokijos maundai, o čia pat į pietų nuo jo plytėjo centrinė aikštė. Dauguma jų buvo “platforminiai maundai” – žemės sampilai plokščiu viršumi, kur stovėjo svarbūs visuomeniniai pastatai arba aukštuomenės gyvenamieji namai ir medžio ir šiaudų. Tyrinėtojai spėja, kad kai kurie Kahokijos maundai buvo laidojimo namai, kuriuose mirusiuosius laikydavo, kol jų kūnai suirdavo, tada kaulus palaidodavo. Visas 80,9 ha centrinis plotas buvo apjuostas didele statinių tvora su sargybos bokštais ir vartais, galbūt norint atskirti Vienuolio maundą bei kitus apeiginius statinius ir aukštos padėties asmenis nuo prastuomenės.
Kosmologinė reikšmė
Kahokijos planas yra seniausias žinomas tradicinio pietryčių Amerikos indėnų kosmoso sampratos atspindys: keturias pasaulio šalis atspindi Vienuolio maundo, mažesniųjų pylimų ir centrinės aikštės padėtis. Etnografiniai ir archeologiniai duomenys rodo, kad stačiakampė aikštė buvo keturšonio kosmoso planas su šiaurės-pietų ašimi, galbūt padalyta į keturias dalis. Anthony Aveni nuomone, Kahokijos valdovai pagal saulę planuodavę metines apeigas, kuriomis pažymėdavę žemdirystės metų laikus. Šis svarbiausias iš visų Misisipės centrų buvo suplanuotas norint suderinti dvasines vaisingumo ir gyvybės sferas ir įteisinti gyvuosius valdovus, kurie buvo bendravimo su antgamtine karalyste tarpininkai. Kahokijos viešosios apeigos vykdavo simboliniame žmogaus sukurtame kraštovaizdyje, kur įvairių panašių gyventojų grupių rinktinių narių palaikus apdorodavo, paskui laidodavo įtvirtindami ryšį tarp gyvųjų ir protėvių.
Pagal prieškolumbines Šiaurės Amerikos normas Vienuolio maundas buvo milžiniškas statinys, o jis yra tik dalis daug didesnio apeiginio centro. Tuo labiau Misisipės pylimai stulbina pagalvojus, kad juos statė žmonių bendruomenės, vartojusios paprasčiausias technologijas. Milžiniškas Kahokijos dydis atspindi politinę ir religinę jos statytojų galią, aplinkinių žemių derlingumą ir strateginę padėtį prie pagrindinių Misisipės prekybos kelių. Du šimtmečius Vienuolio maundas stovėjo dvasiniame ir politiniame sudėtingo čiabuvių pasaulio centre, kol XIII a. nugrimzdo užmarštin.