Stiprumas ir efektyvumas – labai dažnai abu terminai vartojami pakaitomis. Tačiau verta prisiminti, kad tarp jų yra skirtumas. Ištvermė yra viena iš pagrindinių sportininkų variklio savybių. Tai gebėjimas atlikti tam tikras fizines užduotis su tam tikru intensyvumu, ženkliai nesumažinant jos efektyvumo, išlaikant atsparumą nuovargiui. 

Efektyvumas tam tikra prasme yra biologinis ištvermės pagrindas. Ištvermės lygis didžiąja dalimi priklauso nuo efektyvumo. Tinkama kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla yra atsakinga už organizmo efektyvumą. Todėl galima drąsiai teigti, kad efektyvumas yra įtrauktas į plačiai suprantamą ištvermės sąvoką. 

Taip pat verta paminėti, kad ištvermė nepriklauso tik nuo tinkamo žmogaus organizmo sistemų veikimo. Jo lygiui didelę įtaką turi labai svarbus veiksnys – tai psichologinis aspektas. Taip pat labai svarbu atminti, kad ištvermė, kaip ir kiti žmogaus motoriniai įgūdžiai, nesportuojant mažina savo lygį, todėl treniruotis reikėtų sistemingai. 

Taip pat galima pridurti, kad ištvermė yra savybė, kurią galima atkurti po neveiklumo laikotarpio. Tai reiškia, kad jei tam tikrą laiką nesportavome reguliariai (pvz., dėl traumų), galime atstatyti buvusią formą laikydamiesi treniruočių režimo. Viskas priklauso nuo motyvacijos dirbti ir tinkamai suplanuotų mokymų įvedimo reguliarumo.

O kokius reikalavimus sportininkams kelia ištvermės sportas?

Bet kuri ištvermės sporto šaka reikalauja gebėjimo išlaikyti aukštą darbo lygį reikiamą (priklausomą nuo disciplinos) laiką. Nepaisant to, kad ištvermės sportas priklauso nuo fiziologinių veiksnių (tokių kaip raumenų ištvermė, jėga), nereikėtų pamiršti ir psichologinio faktoriaus, kuris vaidina itin svarbų vaidmenį organizme tokio pobūdžio sporto šakose (siekiant įveikti kliūtis, kurias šios disciplinos mums kelia, pvz., maratono ar ultramaratono metu).

Kaip galiu padidinti savo ištvermę?

Treniruotės intensyvumas ir trukmė vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant ištvermę. Ištvermės treniruotėse turėtumėte išlaikyti tinkamas šių dviejų veiksnių proporcijas. Priešingu atveju per didelė treniruotės apimtis sukels nuovargį arba pervargimą. Labai svarbu atsiminti, kad apimtys yra atvirkščiai proporcingos intensyvumui, t. y., didėjant treniruotės apimtims, intensyvumas turėtų mažėti. Treniruotės uždavinys – privesti organizmą iki optimalaus, nesutrikdančio adaptacijos procesų nuovargio lygio, kuriame energija atkuriama su pertekliumi (tai vadinama superkompensacija).
Nereikėtų pamiršti ir maisto papildų vartojimo, ypatingai ištvermės reikalaujančių sporto šakų sportininkams. Papildai ištvermei – raktas į efektyvesnį darbą.