All posts by admin

Atrėjo lobynas Mikėnuose

Atrėjo lobynas iš tikrųjų yra kapas, bet dėl puošnumo ilgą laiką buvo manoma, jog jame paslėpti karaliaus Atrėjo, Agamemnono tėvo, turtai. Pastatytas apie 1350 pr. Kr. ir, nors nežinoma, kokia buvo pradinė jo paskirtis, tikrai vertas karaliaus: pagrindinis kambario kupolo viršus daugiau kaip 13 m aukštyje, o koridorius 37 m ilgio. Jis stovi į pietvakarius nuo Mikėnų tvirtovės Graikijos Peleponese, o mirusiojo padėtį visuomenėje bei turtingumą rodo to statinio monumentalumas: jis pranoko bet kokius praktinius tikslus. Atrėjo lobynas, įspūdingas senovės architektūros kūrinys, yra puikiausias šios rūšies statinių pavyzdys tiek dydžiu, tiek apdailos kokybe.

Mikėnų tolo stiliaus kapai buvo skirti svarbiems pareigūnams arba didikams laidoti. Įsikirtęs į kalvos šlaitą, tolo kapas yra apskrito plano – iš čia ir jo pavadinimas, o viršuje baigiasi smailėjančiu kupolu. Dėl savotiškos formos jie dar vadinami aviliniais kapais. Vyrauja nuomonė, kad tolo kapai pradėti statyti Kretoje; žalvario amžiaus viduryje ir pabaigoje jie pakeitė paprastus šachtinius kapus. Žinoma ir ankstesnių pavyzdžių, tačiau ši forma įsivyravo vėlyvojo žalvario amžiaus pradžioje, kai ji paplito Graikijos žemyninėje dalyje. Pasitaiko ir regioninių atmainų, bet apskritai forma ir, žinoma, paskirtis, lieka tos pačios.

Kapo statyba

Visas kapas buvo pastatytas iš dailiai tašytų akmenų. Fasadas išpuoštas žalsvu ir rausvu marmuru, angos šonuose stovėjo po puskolonę. Jos buvo išraižytos zigzaginiais ir spiraliniais raštais; spiralėmis buvo išpuoštas ir akmuo, kadaise stovėjęs trikampėje nišoje virš durų sąramos, kuri dabar tuščia.

Pirmiausia reikėjo kalvos šlaite iškasti angą, pašalinant žemes ir akmenis. Šis darbas priklausė nuo darbininkų skaičiaus, tačiau tikrai galėjo užtrukti du mėnesius ar ilgiau. Paskui buvo iškasti žemės be akmenys, užimantys būsimojo kapo vietą.

Mūryti pradėta nuo koridoriaus sienų, kad neįgriūtų šonai. Buvo naudojami vietiniai akmenys iš skaldyklos, esančios už maždaug 1km. Durų anga tikriausiai buvo statoma užbaigus du trečdalius kambario, prieš mūrijant viršutines eiles. Kaip ir koridorius bei kambarys, anga buvo aptaisyta tašytais ir tiksliai pritaikytais akmens luitais. Virš angos buvo įstatyti du sąramos luitai, kurių vienas sveria daugiau kaip 100 tonų. Aukščiau sąramos akmenų eilės buvo sudėtos įžambiai, todėl liko trikampė tuščia ertmė, padedanti nukreipti didžiulį kupolo svorį į šonines sienas, bet ne į durų sąramą. Į angą virš sąramos buvo įstatytas išraižytas akmuo. Durys, kurių jau nebėra, galbūt buvo medinės.

Visa statyba galėjo trukti daugiau kaip pusę metų, galbūt net apie metus. Daug vyrų reikėjo akmenims skaldyti ir gabenti, paruoštiems luitams užkelti į vietą. Buvo reikalingi skulptoriai durų kolonoms iškalti ir kapo fasadui išpuošti raižiniais. Stebėtina, kad kapo statybai padėta tiek daug pastangų, nes vėliau jis buvo uždengtas ir paslėptas nuo žmonių akių.

Kas yra archeologija?

Archeologija

Daug žinių suteikia archeologija, kruopščiai tiriant iškasenas, išgaunanti papildomų duomenų iš tekstų bei piešinių. Kartais tik pasitelkę archeologiją, galime sužinoti, kaip statinys ar paminklas atrodė iš pradžių. Nuostabiai išraižytos šventyklos ir rūmai – ne vien architektūrinio genijaus ir meninio meistriškumo, bet ir sugebėjimo kilnoti didžiulius statybinių medžiagų kiekius, kartais atvilktus iš tolimų vietų, liudininkai. O kur dar įspūdingi inžinerijos žygdarbiai: tiltai, akvedukai ir didžiuliai kanalai. Archeologija yra nepaprasta priemonė, padedanti atskleisti, kaip šių rezultatų pasiekta.