Cortesui ir jo vyrams Didžioji actekų šventykla (Templo Mayor), pagrindinis apeiginis Tenočtitlano statinys, iš tikrųjų padarė didelį įspūdį. Tai iš ties buvo paminklinis kalnas, dievų verti namai. Piramidės pagrindas buvo beveik kvadratinis, šonai apie 80 m ilgio; virš miesto kilo daugiau kaip 30 m aukščio viršūnė, į kurią buvo kopiama viena iš dviejų gretimų laiptų po 113 pakopų, esančių vakariniame piramidės šone. Viršūnėje stovėjo dvi šventyklos, pašvęstos miestą globojančiai dievybei Huicilopočtilui, ir vandens derlingumo dievui Tlalokui. Priešais jas buvo 44 m pločio aikštė, kur vykdavo apeigos, taip pat būdavo aukojami žmonės.

Piramidė, kuria ispanai žavėjosi, yra VII etapo statinys, nes ji pastatyta ant viena kitą keitusių piramidžių, pradedant nuo I etapo, masyvių griuvėsių. Ankstyviausioji Didžioji šventykla buvo pašvęsta XIV a., tai buvo pirmasis naujai įkurto Tenočtitlano miesto pastatas. Dievų ženklas miestui statyti buvo ant kaktuso, augančio ant uolos pelkėtoje saloje, tupintis erelis; dabar tai Meksikos valstybinės vėliavos pagrindinis motyvas. Šioje vietoje buvo pastatyta pirmosios šventyklos pakyla iš žemių ir šiaudais dengtos relikvinės; vėliau jas didinant ir iš naujo pašvenčiant, nusistovėjo nuolatinė jų forma.

Actekų sostinė Tenočtitlanas 1519 m buvo didžiausias Amerikos žemynų miestas, kaip šiais laikais tebėra Meksikas. 1519 m. milijonai gyventojų nuo Meksikos įlankos pajūrio iki Ramiojo vandenyno sumokėjo Tenočtitlano valdovams duoklę milžinišku brangiųjų bei praktiškųjų gėrybių kiekiu ir šimtų tūkstančių prasčiokų darbu. Kaip ir bet kurių kraštų dideli ponai, Tenočtitlano valdovai puikavosi turtais, statydami prabangius rūmus sau ir monumentalias šventyklas bei apeiginius pastatus savo dievams.

Stačiakampio Tenočtitlano gatvių plano centre stovėjo pagrindinis apeigų  kompleksas. Apytikriai 500 x 500 m ploto teritorijoje spietėsi dešimtys šventyklų, gyvenamųjų kvartalų ir relikvinių. Į keturias pasaulio šalis nuo jos ėjo pagrindinės gatvės ir kanalai. Vakarinėje komplekso pusėje, atkreipta į rytus, stovėjo Didžioji šventykla, miesto visuomeninės ir apeiginės veiklos židinys, pastatytas ant geografinės ir kosmologinės ašies, jungiančios žemiškąją sritį su aukštesniuoju ir žemesniuoju šventosios visatos lygiais, taip pat su besiplečiančia actekų imperija. Teritorijos pietinė dalis buvo (ir yra) pagrindinė miesto aikštė, o jos rytų pusėje, atkreipti į aikštę, stovėjo Motekusomos rūmai, dabar Meksikos nacionaliniai rūmai.