Karakalos pirtys Romoje

Karakalos pirtys

VIENAS KELIAUTOJAS, IV a. po Kr. atvykęs į Romą, stebėjosi “pirtimis, atrodančiomis kaip ištisos provincijos”. Romos pirtys jau buvo pripažintos vienu iš miesto stebuklų, o visų žaviausias pastatydino imperatorius Karakala. Markui Aurelijui Antoninui, geriau žinomam Karakalos vardu, neilgai teko valdyti: nuo 211 iki nužudymo 217 po Kr. Amžininkai jo neapkentė dėl žiaurumo, o ypač dėl jaunesniojo brolio ir bendraįpėdinio nužudymo neva motinos glėbyje. Nepaisant to, jis paliko du tvarius paminklus: visuotinę Romos pilietybę, suteiktą visiems laisviems imperijos žmonėms, ir nuostabias pirtis Romoje, pavadintas jo vardu.

Pirtys

Imperijos Romos pirtys

Karakalos valdymo metu jau mažiausiai tris šimtmečius romėnų miestai buvo neįsivaizduojami be viešųjų pirčių. Svarbiausi ankstyvųjų pirčių elementai – persirengimo kambarys ir bendra šilto vandens vonia karštame kambaryje (kaldarijuje0, į kurį buvo patenkama per kiek pašildytą kambarį (tepidarijų). Kai kuriose dar būdavo sausesni prakaitavimo kambariai, panašūs į saunas, ir šaltas kambarys su pasinėrimo baseinu (frigidarijus). Šios pirtys buvo vietinio pobūdžio, prastai apšviestos ir kukliai papuoštos; tai buvo miesto gyventojams skirti praktiški higienos įrenginiai.

Tariamai tos pačios paskirties, imperatorių sukurtos pirtys Romoje iš tikro buvo labai skirtingos. Didžiausios, pavyzdžiui, Karakalos pirtys, buvo miestelio dydžio: didžiulis maudyklių statinys stovėjo parko teritorijoje, jį supo bibliotekos, auditorijos, meno galerijos ir bėgimo takai. Didžiulės buvo ir maudymosi patalpos, su oolimpinio dydžio plaukimo baseinais ir erdviais (59 m ilgio) frigidarijais, puikiai apšviestais per didžiulius įstiklintus langus. Visur durys ir sienos spindėjo brangiu marmuru, gautu iš įvairių imperijos vietovių, o stiklinėse nišų bei skliautų mozaikose atsispindėjo vanduo. Kas žingsnį į mauduolius žvelgė statulos, pavyzdžiui, milžiniška 4 m aukščio romėnų gydymo dievo Asklepijo figūra, tviskėjusi auksu žymiausioje Karakalos pirčių vietoje. Apsuptas šios prabangos, eilinis romėnas negalėjo nesižavėti didžia galia ir dieviška padėtimi imperatorių, kurių vardais pirtys buvo pavadintos.

Apskritai milžiniškas statybos mastas ir drąsūs techniniai sprendimai rodo, kad Karakalos pirčių statytojai pranoko  save ir pavertė šį statinį įspūdingu reginiu, akivaizdžiai demonstruojančiu imperinės Romos galią.