Šveicarai turi kalnus, ir į juos kopia. Kanadiečiai turi ežerus, tad plaukioja kanojomis. Australai turi kanjonus, ir imasi juos tyrinėti – tai hibridinė beprotybės forma tarp kopimo į kalnus ir urvų tyrinėjimo, kai užuot lipę į viršų, leidžiasi žemyn, neretai šlapiais tuneliais ir ankštais koridoriais.
Skirtingai nuo kitų siaurais kanjonais galinčių pasigirti kraštų, tokių kaip Jutos valstija JAV, Jordanija ar Korsika, Australija didžiuojasi turtingu, senus laikus siekiančiu kanjonų tyrinėjimo paveldu. Tam tikra prasme tai ekstremali žygių per brūzgynus forma, kažkas, ką aborigenai dare tūkstančius metų pries atvykstant europiečiams. Tačiau neturėdami virvių ir reikiamos įrangos, aborigenai negalėjo išžvalgyti pačių giliausių plyšių.
Šiandien gal tūkstančiai australų pėščiomis keliauja kanjonais, šimtai leidžiasi į juos virvėmis, bet tik nedaugelis tyrinėja naujus. Šie ambicingi aistruoliai paprastai turi stiprias regbio žaidėjo kojas, įdrėskimų randais išmargintus kelius, pingvino atsparumą lediniam vandeniui, valabės vikrumą šokinėjant per uolas ir urvų tyrinėtojo ryžtą lyg kurmiui šliauži per uolas ir urvų tyrinėtojo ryžtą lyg kurmiui šliaužti į drėgnas tamsias angas. Dažniausiai jie avi “Dunlop Volley” kiltinius teniso batelius guminiais padais, dėvi apdriskusius šortus ir pigius megztinius. O svarbiausia – ieško nuošaliausių, sunkiaiprieinamų kanjonų. “Kuo tamsesnis, siauresnis ir vingresnis – tuo geriau, – sako Deivas Noublas (Dave Nouble), vienas labiausiai patyrusių kanjonų tyrinėtojų šalyje.
Per praėjusius 38 metus D. Noublas pirmasis apie 70 kartų nusileido į kanjonus Mėlynuosiuoe kalnuose (Blue Mountains), vos už kelių valandų kelio automobiliu į vakarus nuo Sidnėjaus. Šis netikėtai raižytas regionas turi šimtus siaurų kanjonų. Vadinamieji Mėlynieji kalnai – ne kalnai, o labia sena nuosėdinė plynaukštė, giliai išraižyta upių erozijos ir tankiai apaugusi eukaliptais.
Kanjonų alpinistai prieš kaskadą
2,5 km ilgio Danajės upelio kanjonas (Nuotr. viršuje) sminga žemyn daugiau nei 600 m, ir alpinistams tenka apie devynis kartus leisti virve – vienąsyk 27 m aukščio kriokliu – ir plaukti per gilius užutekius. Gamtininkas Mailzas Danfis (Myles Dunphy), padėjęs įkurti Mėlynųjų Kalnų nacionalinį parką, kanjoną aptiko XX a. trečiajame dešimtmetyje. Šiandien jis tebėra standartas, pagal kurį kanjonų alpinistai vertina savo įgūdžius.