Sapnai parodys, kur esat ir kur einat. Jie atskleis jūsų likimą. – Carl Jung

Nuo seniausių laikų sapnai žavėjo ir domino žmoniją. Seniausias rašytinis sapno aiškinimas rastas Mesopotamijos Gailgamešo epe, rašytame ant molinių plokštelių 3000 m.pr.Kr. Žinome, kad senovės graikai ir egiptiečiai dirbtinai sukeldavo sapnus gydymui skirtose šventyklose. Biblijoje randame daug pasakojimų apie tai, kaip žmonės vadovaudavosi savo sapnais. Teisingai išaiškinęs sapną Juozapas faraonui išpranašavo septynerius pertekliaus ir septynerius bado metus. Pagal actekų dievų hierarchiją vyriausias ir gerbiamiausias dievas buvo tas, kuris atsiunčia sapnus. Šiaurės Amerikos indėnai vieną vigvamą skirdavo sapnams. Čia genties vyriausieji aiškindavo sapnus, kurie juos aplankydavo per regėjimus ir ritualus. Tais aiškinimais būdavo grindžiami visi jų priimami sprendimai.

Dar visai nesenai dauguma šiuolaikinės visuomenės narių manė, kad šitas mūsų psichikos aspektas visiškai nesvarbs ir kaip tik todėl prarado gyvybiškai svarbų orientyrą ir susilpnino ryšį su savo vidiniu pasauliu. Laimė, dabar tas požiūris keičiasi. Daugelis žmonių semiasi žinių iš šio turtingo reikšmių ir supratimo šaltinio. Sapnai ypač įdomūs todėl, kad juose susipina sąmonė su pasąmone, kasdieninio gyvenimo vaizdai susiduria su slapta pąsamonės išmintim.

Daug mokslininkų iš pradžių susapnavo atsakymus į savo sprendžiamus klausimus, tik tada juos įgyvendimo. Einšteinas susapnavo, kad skrieja šviesos spinduliu, ir tik daug vėliau sukūrė reliatyvumo teoriją. Menininkai, verslininkai, tyrinėtojai, moterys ir vyrai iš įvairiausių visuomenės sluoksnių kūrybiškus sprendimus randa savo sapnuose. Dabar yra pakankamai įrodymų, kad sapnai nėra vien beprasmiai vaizdai. Tuo patikėjo net didžiausi skeptikai.

Vieną naktį daktaras Džeimsas Votsonas (James Watson), Nobelio premijos laureatas, susapnavo sapną, kuris padėjo jam atskleisti paslaptingas DNR molekulės savybes. Jis daug metų dirbo stengdamasis suprasti DNR molekulių sandarą, bet veltui. Sapne jis pamatė dvi susivijusias gyvates. Atsibudęs sušuko: “Nejaugi”? Nejaugi DNR yra dvi susipynusios spiralės?” Gamtoje tokios formos dar nebuvo aptikta. Eidamas šia kryptimi, mokslininkas atskleidė mįslingąjį genetinį kodą ir už tai buvo apdovanotas Nobelio premija.

Sapnai yra seniai pamiršta mūsų kalba. Tarp keistų jų simbolių ir alegorijų slypi prasmės ir pranešimai mums, reikia tik išmokti juos iššifruoti. Jau daugelį metų tyrinėjami ir analizuojami sapnai. Stengdamiesi juos suprasti prieita prie išvados, kad jie atspindi aukštesnį intelektą, išmintį, kuri kalbasi su mumis. Sapnai parodo, kada mes klystam, ką darom ne taip, kaip reikėtų, atkreipia mūsų dėmesį į priežastis, sukeliančias vidinę disharmoniją ir emocinį nuovargį. Jie atskleidžia gilesnę mūsų gyvenimo prasmę ir nuolat užuominomis siūlo išeitį. Sapnai mus moko realizuoti savo lemtį ir suvokti savyje didesnes galimybes.

Vidutiniškai per naktį sapnuojam penkis septynis kartus. Galbūt nustebsit, nes manot , kad sapnuojam retai, bet iš tiesų visi žmonės sapnuoja kasnakt, nors dažnai savo sapnų neprisimena. Kaip sapnuojam, juda mūsų akys. Tą reiškinį gali užfiksuoti ir išmatuoti mokslininkai ir psichologai. Štai kaip jie nustato, kiek mes sapnuojam.

Kūdikiai sapnuoja beveik 50 nuošimčių savo miego laiko, neišnešioti kūdikiai – 70 nuošimčių. Dažniau sapnuojam po sunkios, daug rūpesčių ir nerimo sukėlusios dienos, kai daug mokomės, po traumų ar naujų įspūdžių. Ko gero, tai reiškia, kad sapnai mums padeda įveikti gyvenimo pokyčius.

Sąmonės programavimas sapnuoti

1. Prieš eidami miegoti, praneškim savo sąmonei: “šiąnakt aš sapnuosiu ir prisiminsiu savo sapną”. Pakartokime sau tai apie dvidešimt kartų. Galim netgi įteigti sau, ką norim susapnuoti arba kokią sritį ištyrinėti, bet nepamirškim, kad sapnai labai dažnai turi savo tvarką. Jie geriau žino, ką mums reikėtų suprasti.

2. Ant naktinio stalelio padėkim popieriaus ir rašiklį. Tai ne tik naudinga, bet ir simboliška. Taip rodom norą tyrinėti savo sapnus. Mūsų požiūris į sapnus lemia jų požiūrį į mus. Jei mes pasirengiam sapnams, juos pripažįstam ir gerbiam, jie mus mieliau lankys.

3. Atsibudę iškart nešokim iš lovos, bet ramiai pagulėkim, kol visai atsipeikėsim. Šitas tarpinis laikas labai vertingas. Tai ūžio tarpsnis tarp dviejų pasaulių. Ar tik greta nesklando dar neišsisklaidęs sapnas? Jeigu taip, stebėkim jį kaip pėdsekys šuo stebi savo grobį. Pasistenkim kuo išsamiau jį prisiminti, tegul ir po gabalėlį. Kelis kartus mintimis pakartokime savo sapną, kaskart papildydami kokia nors smulkmena. Taip darykim tol, kol prisiminsim kuo daugiau detalių. Dabar atsikelkim ir kuo smulkiau užrašykim savo sapną. Užrašytą sapną galim bandyti aiškintis iš karto arba prie jo grįžti vėliau.