Aleksandrijos švyturys

Aleksandrijos Faro – švyturys tradiciškai buvo laikomas septintuoju senovės pasaulio stebuklu. Švyturys sumanytas laivams saugiai nukreipti į Aleksandrijos uostą, ir manoma, kad jo statyba truko penkiolika metų ir kainavo didžiulę 800 talentų sumą. Jį pastatydino Ptolemajas I,  o valdant Ptolemajui II jis buvo pašvęstas. Išskyrus Gizos piramides, tai buvo aukščiausias senovės pasaulio statinys.

Faro švyturys stovėjo saloje ties įplauka į Aleksandrijos uostą; toje vietoje dabar yra viduramžių arabų Kait Bėjaus tvirtovė. Galimas dalykas, centrinis tvirtovės bokštas buvo pastatytas ant švyturio pamatų, todėl gali atitikti jo planą ir matmenis. Į tvirtovės sienas buvo įmūryta daug Faro liekanų. Vis dėl to nepaprastai sunku tiksliai atkurti jo išvaizdą, nepaisant schemiškų vaizdų ant senovės monetų ir mozaikose, aprašymų klasikinių bei arabų autorių tekstuose. Manoma, kad seniai sugriuvęs Abu Kyro bokštas buvęs pastatytas Faro švyturio pavyzdžiu. Tai ir viskas, kas buvo žinoma iki XX a. 7 dešimtmečio, kai egiptietis nardytojas jūros dugne ties Kait Bėjaus fortu atrado didžiulių akmens blokų ir statulų. Tikima, jog tai ir yra sugriuvusio švyturio liekanos, ir pastaruoju metu jas tyrinėja prancūzų narų ir archeologų grupė.

Faro švyturys buvo trijų dalių bokštas, kaip manoma,  apie 135 m aukščio. Apatinė jo dalis buvo stačiakampė, pastatyta ant pakylos; joje buvo patalpos švyturio įgulai, jų gyvuliams ir maisto atsargoms. Aplink bokštą buvo aikštelė, nuo kurios iki durų kilo rampa. Stačiakampės apatinės dalies viduje buvo siena, laikanti aukštesniąsias bokšto dalis, į kurias buvo lipama vidine įvija rampa. Vidurinė bokšto dalis buvo aštuoniakampė, viršutinė – cilindro formos, ant jos stovėjo Dzeuso statula.

Nepaisant irimo ir taisymų, Faro švyturys iš esmės nesugadintas stovėjo iki XIV a. Kažkuriuo metu iki XII a. jis smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimo, po jo kvadratinis pagrindas buvo sutvirtintas kontraforsais, o ant jo pastatyta mečetė. Šis statinys visiškai sugriuvo per kitą žemės drebėjimą, 1303 m., ir galiausiai 1476 m. jo vietoje buvo pastatyta Kait Bėjaus tvirtovė.