Inžinerijos šedevras ir didžiausia viduramžių laiptuota piramidė pietryčių Azijos žemyne, Ankor Vato XII a. šventykla – mauzoliejus stovi centrinėje Kambodžoje tarp Ankoro griuvėsių. Šis miestas buvo chmerų imperijos, apėmusios Kambodžą ir Vietnamo dalis, Laosą ir Tailandą, sostinė.
Kai kurių specialistų vadinamas didžiausiu pasaulyje energijos išeikvojimu vieno žmogaus (chmerų valdovo Surjavarmano II) palaikams palaidoti, visas kompleksas – tai puošnus laiptuotas piramidinis 65 m aukščio ir 1kv. km bendro ploto statinys su penkiais koncentriškais kiemais, orientuotais pagal keturias pasaulio šalis. Išorinis kiemas aptvertas grioviu ir siena; į jo pagrindinį įėjimą vakaruose veda 200 m ilgio akmeninis grįstas kelias. Šio kiemo vidury stovi pagrindinis statinys, į kurį patenkama akmenimis grįstu taku, minėtojo kelio trąsa. Takas baigiasi prie vidinės sienos su 1 slenksčių, po tris kiekvienos pasaulio šalies kryptimi.
Antrajame kieme yra dar trys kiemai-terasos. Pirmoji terasa, apjuosta galerijos, sudarytos iš vidinės sienos ir dviejų kolonų eilių, turi pagrindinius vartus ir kampinius statinius. Galerijos siena išpuošta beveik 100 m reljefu, vaizduojančių scenas iš indų epų “Ramajanos” ir “Mahabharatos”, taip pat chmerų karaliaus dvaro gyvenimą, karą ir pragarą. Jos pagrindinis įėjimas galeriniu taku sujungtas su antrąja terasa, apjuosta antros galerijos su pagrindiniais vartais ir kampiniais bokštais. Nuo jos vakarinio įėjimo pagrindinis takas veda į centrinius laiptus, stačiai kylančius į trečią terasą. Ši, paskutinė terasa yra kvadratinė, turi 12 laiptinių, po tris kiekvienoje pusėje, o viduryje baigiasi sujungtomis arkadomis. Virš kampinių laiptinių kyla keturi bokštai su lotoso formos viršūnėmis. Nuo centrinių vartų kitos arkados veda į centrinį 42 m aukščio bokštą su lotoso formos viršūne, iškilusia 65 m.
Istorinis kontekstas
Ankor Vatas buvo pastatytas Surjavarmano II valdymo metais (1113-1145). Šis karingas chmerų kunigaikštis turėjo nugalėti du varžovus, kol galėjo pasiskelbti Ankoro valdovu. Tuomet jis surengė keletą karo žygių prieš tradicinius chmerų priešus čamus ir anamitus (vietnamiečius). Per 19 metų karų jis pastatydino didžiumą Ankor Vato, vieno iš 15 pagrindinių karališkųjų statinių Ankoro mieste. 889 m. Jasorvano I įkurtas į šiaurę nuo Tonle Sapo (“Didžiojo ežero”), Ankoras, iš pradžių vadintas Jasodhapūrą, beveik 500 metų buvo šalies sostinė. Tai buvo 4×4 km dydžio statinių kompleksas, apjuostas grioviais su vandeniu. Jo vidury ant gamtinės kalvos stovėjo laiptuota Pnom Bakhengo piramidė. Aišku, jog Jasovarmano statiniai tapo modeliu vėlesniems valdovams, papildžiusiems miestą savo laiptuotomis piramidėmis, o Ankor Vatas neabejotinai yra šios architektūrinės raidos viršūnė.
Ankor Vatas yra daugiau negu milžiniška šventykla – mauzoliejus, jis yra mikrokosmas, vaizduojantis šventyklą, šalį ir visą pasaulį. Iš tikro kai kurie mokslininkai mano, kad centrinėje šventykloje stovinti statula yra ne vien Višnaus (dar ir taip buvo vadinamas Surjavarmanas II), bet ir paties Surjavarmano II atvaizdas ir kad 19 Višnaus avatarų, arba jam pavaldžių dievybių, statulų mažesnėse šventyklose vaizduoja 19 Surjarvarmano sričių valdytojų. Kiti aiškino, kad šis paminklas yra ir pasaulio modelis: griovys ir išorinė siena reiškė pirmykštę jūrą ir kakravalą, arba pasaulį supančią kalnų virtinę, o centrinis bokštas ir keturi aplinkiniai bokštai reiškia penkias Meraus kalno, pasaulio centro, kuriame stovi dievų miestas, viršūnes. Šis aiškinimas remiasi induizmo tradicijos žinojimu, kuris parodytas bareljefuose, vaizduojančiuose požemio karalystę, pasaulio sukūrimą, “Ramajanos” ir “Mahabharatos” scenas.
Aišku, jog Ankor Vatas buvo Surjavarmano II prabangos bei galios ir jo asmens dieviškumo simbolis. Tačiau šio pasaulio stebuklo statyba nusmukdė šalies ekonomiką ir turėjo liūdnų pasekmių jo įpėdiniams.