Iš septynių senovės pasaulio stebuklų tik Gizos piramidės tebestovi. Nors jos prarado didžiumą balto kalkakmenio apdailos ir aplink stovėjusios šventyklos virto griuvėsiais, vien jų didumas tebestebina lankytojus. Jų statyba laikoma viena labiausiai stebinančių žygdarbių žmonijos istorijoje, tačiau net šiandien mokslininkai ginčijasi dėl senovės statytojų naudotų metodų.

Iš tikrųjų Egipte yra daugiau kaip 80 piramidžių pastatytų maždaug per tūkstantį metų, tačiau Gizos piramidės didžiausios ir bene geriausiai išlikusios dėl jų konstrukcijos tvirtumo. Piramides Gizoje statydavo trys IV dinastijos faraonai: Cheopsas (dar vadinamas Chufu), Chefrenas (Chafrė) ir Mikerinas (Menkaurė). Cheopso piramidė (apie 2551 – 2528 pr.Kr.) yra didžiausia ir vadinama Didžiąja, nes daugiau kaip 4000 metų ji buvo aukščiausias statinys pasaulyje.

Paskirtis

Egipto Senosios ir Vidurinės karalysčių piramidės buvo karalių kapų anstatai. Jų tvirtumas ir masyvumas turėjo apsaugoti karaliaus palaikus, tačiau piramidinė anstato forma turėjo ir simbolinę prasmę. Piramidė turėjusi padėti valdovui pakilti į dangų, ir jos forma dažnai aiškinama kaip laiptai į dangų. Dar ji siejama su pirmapradžiu kalnu, pasaulio kūrimo metu iškilusiu iš chaoso vandenų. Be to, piramidės forma gali būti saulės simbolis, kokie kartais matomi prasiskverbę pro debesis. Nesvarbu, kaip būtų aiškinamas jos pavidalas, akivaizdu, kad egiptiečiai stengėsi pastatyti kiek galima aukštesnį statinį. Piramidinis akmenų mūrinys tuo metu buvo tinkamiausias būdas šiam tikslui įgyvendinti.

Pati piramidė buvo tik dalis karaliaus laidojimo komplekso. Šalia piramidės rytų pusėje stovėjo pomirtinė šventykla, o palei upę – slėnio šventykla, ilgu grįstu, bareljefais išpuoštu taku sujungta su viršutine šventykla. Cheopso piramidės takas dar buvo mažai apiręs, kai V a. po Kr. Gizoje lankėsi Herodotas. Jo nuomone, sienų raižiniai buvo beveik tokie pat įspūdingi kaip pačios piramidės.