1880 metais britų ambasadorius Paryžiuje lordas Dufferinas atostogavo draugo dvarelyje Airijoje. Vieną naktį jis pabudo iŠ gilaus miego, jausdamas didelį, nepaaiškinamą nerimą.

Lordas Dufferinas atsikėlė iš lovos ir priėjo prie lango. Staiga pievutėje priešais namą jis pamatė mėnesienos apšviestą keistai susigūžusią būtybę. Žmogus sunkiai žingsniavo, sulinkęs nuo nešamo ant pečių krovinio. Nešamas daiktas mėnesienos šviesoje savo forma priminė karstą. Susinervavęs Dufferinas išbėgo iš kambario į terasą. “Ką jūs ten veikiate?”  šūktelėjo jis Keistajam vyriškiui.

Žmogus pakėlė galvą ir lordas Dufferinas išvydo raukšlėtą, atstumiantį veidą, kurio vaizdas jį stipriai sukrėtė. Kai lordas antrą kartą paklausė vyriškį, kur jis neša tą karstą, bjaurusis senis staiga pranyko.

Rytą lordas papasakojo apie naktinį atsitikimą namo šeimininkui, tačiau jo niekaip negalėjo paaiškinti.

1890 metais, praėjus dešimčiai metų nuo minėto įvykio, Paryžiuje lordas Dufferinas ėjo į tarptautinį diplomatinį priėmimą Grand Hotelyje. Kaip įprasta, viešbučio hole nusileido liftas, kuriuo lordas su savo sekretoriumi turėjo pakilti į jiems reikiamą aukštą. Staiga lordas Dufferinas pasitraukė nuo lifto ir kategoriškai atsisakė juo važiuoti – liftininkas buvo tas pats atstumiantis žmogėnas, matytas Airijoje prieš dešimt metų.

Kabina pajudėjo be lordo ir jo sekretoriaus. Ambasadorius nuėjo paklausti administratoriaus apie keistąjį liftininką.

Staiga pasigirdo kauksmas – lifto kabina dideliu greičiu lėkė žemyn. Pasirodo, penktajame aukšte trūko trosas, kėlęs vagonėlį. Visi keleiviai žuvo.

Apie šį įvykį buvo rašoma spaudoje, juo domėjosi Britų metafizinių reiškinių tyrimo draugija. Na, o lordui Dufferinui nepavyko nustatyti keistojo liftininko asmenybės, nors jis, kaip pasirodė, išgelbėjo lordui gyvybę. Nei viešbučio direkcija, nei policija, tyrusi Šį įvykį, nesugebėjo rasti jokių duomenų apie bjaurųjį liftininką.