Tų “medžiotojų” yra ketvertas: grupės vadovas Robinas Farmenas, jo sūnus Endis, dar Džanis Peitersonas ir Rodnėjus Mitčelas. Be to, jiems padeda Rodnėjaus žmona Siu – ji tarsi grupės garbės narys, ir Robino žmona Šeila, aiškiaregė, praminta “nemirtingąja Eiša” – dažniausiai verdanti saviškiams kavą. Dar negalima pamiršti Beno – Farmenų šuns, ypatingai gerai užuodžiančio parapsichologinius fenomenus.

Jie vilki vienodus megztinius, papuoštus užrašu ” Vaiduoklių medžiotojas” ir piešiniais, o gaudyti vaiduoklių dumia Endžio automobiliu – 1959 metų “Ostin princu”, beje, kažkada juo važinėjo meras.

Ką veikia iškviesti “vaiduoklių gaudytojai”?

– Išsiaiškiname to, kas vyksta, pobūdį – ar tai fizinis, ar psichologinis reiškinys. Be profesionalių žinių čia neapseisi. Kas tik panorėjęs “vaiduokliu medžiotoju’ negali būti, sako Farmenas. Jis pats jau dvidešimt metų tyrinėja paslaptingus reiškinius ir skaito psichologijos ir parapsichologijos paskaitas.

– Kartą mes atvykome pas vieną nepaprastai malonų žmogų, – pasakoja Farmenas. Parengtinio tyrimo metu atkreipėme dėmesį į kažkokį lyg ir dezinfekuojančios priemonės kvapą. Mums paaiškino, kad namą užpuldinėja kažkokie bekūniai padarai.

– Žiūrėkite, štai, štai jis, staiga šūktelėjo šeimininkas. – Štai jis! Tuojau aš jį pribaigsiu! – iš kažkur išsitraukęs didelį musgaudžių flakoną, ėmė purkšti į visas puses. – Štai, pribaigiau! Aš juos, suprantate, tik taip…

Paaiškėjo, kad žmogui rodosi haliucinacijos.

Bet dažniausiai būna rimtesnė priežastis. Grupė į įvykio vietą atsiveža savo vaiduoklių ieškojimo aparatūrą. Kadangi vykstant paslaptingiems reiškiniams paprastai aiškiai pastebima temperatūros pakitimų, tai nemažą įrengimų dalį sudaro temperatūros davikliai – juos išdėsto kambaryje ir prijungia prie bloko. Šviesos šaltinius matuoja “Robogostu” – personaliniu kompiuteriu, fiksuojančiu net pačius nežymiausius šviesos intensyvumo ar apšvietimo pakitimus.

– Į klausimą: “Ar tikite vaiduokliais”, galiu atsakyti dvejopai. Žodžiu “vaiduoklis dažniausiai pavadinamas gyvųjų terorizuoti atėjęs mirusysis. Tokiais vaiduokliais netikiu. Bet daugybė žmonių matė kitokios rūšies vaiduoklių ir man įdomu išsiaiškinti, kas tai: ar kažkas iš dvasių pasaulio, ar laiko anomalijos? Egzistuoja daug hipotezių, todėl ši tyrinėjimų sritis labai įdomi.

Kas “vaiduoklių medžiotojams” labiau rūpi: ar vaiduoklių tyrinėjimas, ar noras racionaliai paaiškinti paslaptingus reiškinius?

– Mes neužsiimame vaiduoklių medžiokle, nešaudome jų kokiomis nors neutroninėmis patrankomis, – sako Farmenas. – Tokie niekai tinka tik kinui.

– Viskas priklauso nuo to, kas iš tikrųjų vyksta nukentėjusiojo bute, – priduria Mitčelas. – Tai gali būti vaiduoklis šmėkla, vaiduoklis regėjimas, poltergeistas, žmogaus manija ar dar kas nors. Kartais patys gyventojai sukuria negerą atmosferą. Tada pakanka tik perdažyti sienas, atidaryti langus ir duris, išvėdinti patalpą.