Sigirijos rūmai ir pramogų parkai

sigirijos uola

Sigirijos rūmai ir pramogų parkai, klestėję V a. po Kr., buvo viena įspūdingiausių anstyvųjų viduramžių rezidencijų Azijoje. Pastatyti ant beveik 200 m aukščio grynos uolos, apsupti įmantraus parko, sukurto daugeliu šimtmečių ankščiau už Mogolų, yra unikalus paminklas – juolab stulbinantis, nes buvo sukurtas sausringoje Šri Lankos zonoje.

Visą kompleksą, užimantį ne mažesnį kaip 40 ha plotą, sudaro išorinis kiemas, vidinis kiemas ir tvirtovė. Išorinis kiemas apjuostas grioviu ir siena. Išorinio kiemo alėja veda per simetriškų vandens sodų su rezervuarais, fontanais, tvenkiniais ir pramogų paviljonais kompleksą. Vidinis kiemas kyla daugeliu terasų, nusagstytų paviljonais, olomis ir tinkuotais rieduliais. Galiausiai ilgi laiptai veda į uolų atodangos viršūnėje esančią tvirtovę: pirmiausia patenkama į uolos pakraščiu einančią išpuoštą galeriją, iš jos  – į terasą šiaurinėje uolos pusėje. Dabar labai apirusioje priekinėje uolos dalyje kitados buvo iš plytų suformuota liūto galva ir letenos – iš čia ir pavadinimas Sigirija, arba “liūto uola”. Į tvirtovę buvo kopiama laiptais pro liūto nasrus. Sunku įsivaizduoti įtaigesnį karaliaus valdžios simbolį. Viršūnėje ant dirbtinių terasų rikiavosi pastatai, kiemai ir rezervuarai. Aukščiausioje terasoje buvo asmeniniai karaliaus apartamentai, iš kurių po 1500 metų dūlėjimo mažai kas beliko.

Prieglobsčio vieta?

Sigirijoje buvo gyvenama tik Kasapos I valdymo laikotarpiu (473-491 po Kr.). Pasak Kulavasamos metraščio, Kasapa nužudė savo tėvą Dhatuseną (455-473 po Kr.), o brolį, galimą salos karalystės paveldėtoją, privertė gyventi tremtyje. Metraštyje rašoma, jog Kasapa perkėlė savo rūmus iš Anuradhapuro (tradicinės sostinės) į Sigiriją, nes bijojo brolio sugrįžimo. Tačiau labiau tikėtina, kad Kasapa norėjo įkurti Sigirijoje naują dinastijos centrą, tokį didingą, kad niekas nesuabejotų jo padėtimi. Po 18 metų, per kuriuos Kasapa išpirko savo kaltę už nusikaltimus, sugrįžo jo brolis Mogalana. Kasapai mirus, naujasis valdovas persikėlė atgal į Anuradhapurą, palikęs Sigiriją džiunglėms.

Prisitaikymas prie gamtos

Šis įspūdingas kompleksas buvo sukurtas sumaniai panaudojant reljefą. Daugybė paviljonų bei rūmų tvirtovėje ir vidiniame kieme buvo pastatyti dirbtinėse terasose iš gneiso skaldos, sustiprintose tašytų akmenų arba plytų sienomis. Sienos buvo sutvirtintos sujungiant jas su laiptuotomis įrantomis gretimose uolose ir rieduliuose. Vanduo atvestas į parkus irgi pasinaudojant topografinėmis vietovės ypatybėmis; toks vandentiekis yra didelis viduramžių hidraulikos laimėjimas. Vandenį uolų atodangos viršuje rinkdavo į rezervuarus, o perteklių kanalais nukreipdavo į vandens sodus. Stačiai vandenį nuleisdavo kalkakmenio latakais, sutvirtintais metalinėmis apkabomis, arba akmenyse iškaltais grioveliais, o horizontalia kryptimi leisdavo plytiniais ar akmeniniais kanalais, glaistytais moliu. Reguliuojami pralaidomis, vandentiekiai ėjo per aukštesniuosius tvenkinius žemyn į sudėtingesnius baseinėlius, kanalus ir kalkakmeniu apdailintus fontanus vakarų pusėje, kur vandens slėgis buvo didžiausias.

Sri lanka

Žemės rojus

Sigirija – ne tik ištaiginga rezidencija, bet ir bandymas sukurti žemėje rojų, Derinant archeologinių ir rašytinių šaltinių duomenis, galima sutapatinti Sigiriją su Alakamanda, dievo Kuberos rūmais Meraus kalno viršūnėje, reiškusioje pasaulio centrą. Tas kalnas toks šviesus, jog vadintas “dangaus mergelių veidrodžiu”. Pasak legendos, Kuberos rūmai, pasiekiami per Himalajus, stovi Anotatos ežero krante, netoli pramogų parko Kaitrarathos. Rūmai esą pastatyti iš marmuro, o jų gyventojai pasakiškai turtingi ir nepažįsta žemiškų nelaimių.

Šio dangiškojo gamtovaizdžio elementus galima atpažinti ir Sigirijoje; ji stovi ant tvenkinio kranto, arti pramogų parkų. Norint pasiekti tvirtovės kompleksą, išgrįstą kristaliniu kalkakmeniu, reikia užkopti laiptais tarp tinkuotų vidinio kiemo akmenų, primenančių Himalajų sniegynus, ir pereiti galerija, vadinama veidrodine siena, su freskomis, vaizduojančiomis žaibų deives ir debesimis plaukiančias mergeles. Šri Lankos archeologo S. Paranavitanos žodžiais tariant, Sigirija “turėjo būti Alakamandos miniatiūra, čia gyvendamas Kasapa pasiskelbė žemiškuoju Kubera”.